Nors šis kombinatorinis metodas reikalauja itin greitos ukrainiečių taktinės adaptacijos ir papildomų Vakarų priešraketinių sistemų, Ukrainos kariuomenė aktyviai ieško sprendimų, kaip neutralizuoti šias modernizuotas grėsmes, rašo unian.net.
Didžiausiu nauju iššūkiu Ukrainos kariuomenei tapo reaktyviniai bepiločiai orlaiviai, kurie jau sudaro iki 30 proc. visų Rusijos naudojamų smūginių dronų.
Šie aparatai iš esmės skiriasi nuo iki šiol naudotų lėtų ir lengviau numušamų „Shahed“ modelių: išvysto didesnį nei 500 km/h greitį, skrieja itin žemame aukštyje, o priartėję prie taikinio atlieka staigų nėrimą žemyn.
Kariškių teigimu, dėl šių aerodinaminių savybių reaktyvinius dronus perimti yra nepalyginamai sunkiau.
Nauja taktika – paralyžiuoti oro gynybą
Kartu su technologinėmis naujovėmis Rusijos pajėgos pradėjo taikyti masinio perkrovimo metodą.
Vienos iš pastarųjų atakų metu per pirmąsias 10 minučių buvo paleista net 19 raketų – toks intensyvumas paralyžiuoja oro gynybos reakcijos laiką.
Ukrainos oro pajėgų atstovai pripažino, kad šalis jaučia kritinį priešraketinių sistemų bei joms skirtų raketų (ypač „Patriot“) deficitą.
Tai patvirtina ir pastarųjų savaičių statistika: liepos pradžioje Kyjivo gynėjams nepavyko numušti nei vienos į miestą paleistos balistinės raketos.
Padėtį sunkina ir tai, kad Rusija prieš miestą pradėjo naudoti balistines raketas su šrapnelio užpildu, skirtu kuo platesniam gyvosios jėgos naikinimui.
Siekia sutriuškinti sostinę
Karinių ekspertų vertinimu, naujoji taktika turi aiškų tikslą: derinant smūgius į energetinę infrastruktūrą su nuolatiniu naktiniu teroru, padaryti gyvenimą Ukrainos sostinėje neįmanomą.
Tai sukelia milžinišką humanitarinį ir psichologinį spaudimą – gyventojai naktis priversti leisti giliausiose metro stotyse.
Vien naktį į liepos 2 d. Kyjivo metro požemiuose glaudėsi net 52 tūkst. civilių.
Atakų aukų skaičius šią vasarą jau perkopė kelias dešimtis, o sužeistųjų skaičiuojama šimtais.
