Nuo 2022 m. karo Ukrainoje pradžios ir Lukašenkos režimo represijų Baltarusijoje Lietuva tapo viena iš labiausiai įsitraukusių Europos šalių, priimančių pabėgėlius studentus. Šalies universitetai, remiami Europos institucijų ir pilietinės visuomenės, sukūrė konkrečias priemones, leidžiančias jauniems žmonėms tęsti studijas nepaisant tremties.
Reikšminga užsienio studentų dalis
Ukrainos ir Baltarusijos studentai šiandien sudaro dvi pirmąsias užsienio nacionalybes Lietuvos universitetuose, lenkdami Indiją. Iš 10 579 užsienio studentų, užregistruotų 2022/23 mokslo metais, ukrainiečiai sudaro apie 16,7 % visų užsienio studentų – tai daugiau nei 1 700 studentų. Baltarusiai, nors jų tiksli dalis nėra skelbiama atskirai, nuolat patenka tarp trijų pagrindinių nacionalybių – tendencija, kurią lemia geografinis ir kultūrinis artumas bei aktyvi Vilniaus priėmimo politika. Palyginimui, bendroje užsieniečių populiacijoje, gyvenančioje Lietuvoje, ukrainiečiai sudaro 35 %, o baltarusiai – 26 %, o tai rodo migracijos srauto iš šių dviejų šalių mastą.
Reikšmingas finansinis įsipareigojimas
Lietuva skyrė beveik 32 milijonus eurų ukrainiečių pabėgėlių švietimui remti, iš jų 4,2 milijono – universiteto studijų mokesčiams, stipendijoms ir kitoms išmokoms. Nors 2024 m. rugsėjį Lietuvos vyriausybė nusprendė nebekompensuoti studijų mokesčių naujai atvykusiems ukrainiečiams – jie dabar turi konkuruoti dėl valstybės finansuojamų vietų bendroje priėmimo procedūroje kartu su lietuvių studentais – keli universitetai nusprendė savarankiškai išlaikyti šį finansavimą. Tai ypač pasakytina apie Vilniaus kolegiją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą – stiprus akademinio įsipareigojimo signalas, peržengiantis politinių sprendimų ribas.
Laipsniškas, bet realus integravimas
Pabėgėlių studentų integracija į Lietuvos universitetų aplinką pamažu vyksta. Dėstytojai pabrėžia, kad ukrainiečiai ir baltarusiai studentai prisitaiko palyginti gerai, iš dalies dėl kultūrinio ir kalbinio artumo. Lietuvių kalbos mokymasis liudija matomą integracijos pastangą: ukrainiečių pabėgėlių, galinčių veiksmingai bendrauti lietuviškai, dalis išaugo nuo 26 % 2024 m. iki 34 % 2025 m. – tai aštuonių procentinių punktų augimas per vienerius metus, skatinantis ženklas ilgalaikės integracijos link.
Daugeliui šių studentų galimybė studijuoti universitete reiškia kur kas daugiau nei diplomą: tai įsitvirtinimas, gyvenimo tęstinumas akistatoje su karo ir represijų primesta pertrauka.
Vilnius – Rytų Europos akademinė sankryža
Priimdamas tiek ukrainiečių studentus, bėgančius nuo bombų, tiek baltarusių studentus, bėgančius nuo autoritarinio režimo, Vilnius įsitvirtina kaip tikra Rytų Europos akademinė sankryža. Lietuvos universitetai ne tik atveria duris – jie tiesia tiltus tarp sužeistų visuomenių ir bendros europinės ateities, konkrečiai įkūnydami solidarumo ir akademinės laisvės vertybes, kurias Europa skelbia gynanti.
