Žemėje vykstantys tyrimai rodo, kad Marsą primenančiose vietovėse, tokiose kaip Antarktida ar Čilės Atakamos dykuma, mikrobai sugeba išgyventi ypač šaltomis ir sausomis sąlygomis, rašo Space.com. Tai akcentavo keli mokslininkai, skaitę pranešimus šį mėnesį Kalifornijos universitete Los Andžele vykusioje konferencijoje.
Be to, gali būti, kad šiuo metu ne visas Marsas yra sausas – bent jau ne visą laiką. Manoma, kad skystas vanduo gali sezoniškai tekėti kai kuriose Marso vietovėse, o tai suteiktų palankesnes sąlygas gyvybei.
„Žinoma, mes negalime atmesti galimybės, kad Marsas šiandien yra tinkamas gyvybei“, – sakė Arizonos universiteto tyrėjas Alfredas McEwenas. Jis vadovauja komandai, kuri dirba su NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ kamera „HiRise“.
Šio įrenginio užfiksuoti kadrai leidžia manyti, kad Marso šlaitais pavasario ir vasaros laikotarpiais gali tekėti tirštas, sūrus vanduo. Iki šiol aptikta 16 tokių vietovių.
Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas Edwinas Kite‘as teigia, kad šis vanduo gali atsirasti tirpimo proceso metu – atmosferoje esanti drėgmė susikaupia ant paviršiaus ir ištirpsta, tapdama skysčiu.
„Sūrus vanduo Marse gali būti tinkamas, arba netinkamas, mikrobams tiek iš Žemės, tiek vietiniams“, – pastebėjo A. McEwenas.
Kiti mokslininkai teigia, kad gyvybė Marse gali išgyventi ir be skysto vandens. Pavyzdžiui, Žemėje mikrobų randama ir tokiose atšiauriose vietovėse, kaip Antarktida ar Čilės Atakamos dykuma. Be to, rugpjūčio-lapkričio mėnesiais dėl ozono sluoksnyje atsirandančios skylės Antarktida gauna didelę ultravioletinių spindulių dozę. O ploną atmosferą turintis Marsas, kurio nesaugo magnetinis laukas, patiria gerokai didesnę radiacijos dozę nei Žemė. Sausuose Antarktidos slėniuose organizmai išgyvena tarp akmenų, tūnodami pakankamai giliai, kad apsisaugotų nuo ultravioletinių spindulių, bet pakankamai arti paviršiaus, kad vyktų fotosintezė. Panaši situacija gali būti ir Marse, jei šioje planetoje apskritai kada nors išsivystė gyvybė.
