Kylant jūros lygiui, vis daugiau sūraus vandens prasiskverbia į gėlo vandens išteklius visame pasaulyje.
Floridos tarptautinio universiteto pasaulinės sveikatos profesorius Rajivas Chowdhury su komanda atlikęs tyrimą ir išanalizavęs duomenis įvairiose šalyse nustatė, kad žmonės, vartojantys sūresnį geriamąjį vandenį, paprastai turi aukštesnį kraujospūdį ir 26 proc. didesnę hipertenzijos išsivystymo riziką. Šis ryšys yra stipriausias pakrančių teritorijose, kur jūros vanduo vis dažniau užteršia gėlo vandens šaltinius.
Pasak mokslininkų, nors individualiu lygmeniu tai yra nedideli padidėjimai, net ir maži kraujospūdžio pokyčiai didelėse populiacijose gali turėti reikšmingų pasekmių visuomenės sveikatai.
Hipertenzija – nuolat padidėjęs kraujospūdis – paveikia daugiau nei milijardą žmonių visame pasaulyje ir išlieka viena pagrindinių širdies ligų bei insulto priežasčių.
„Mūsų išvados išryškina dažnai nepastebimą aplinkos veiksnį, susijusį su širdies ir kraujagyslių ligomis, kuris gali tapti dar problemiškesnis spartėjant klimato kaitai“, – teigė profesorius.
Pasak jo, sūresnio vandens keliama hipertenzijos rizika yra panaši į kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, tokių kaip mažas fizinis aktyvumas, kuris hipertenzijos riziką padidina maždaug 15–25 proc.
Aplinkosauga ir hipertenzija
Hipertenzijos prevencijos pastangos pasaulyje daugiausia sutelktos į gyvenimo būdą, o aplinkos veiksniams paprastai skiriama gerokai mažiau dėmesio.
Vienas tokių veiksnių yra geriamojo vandens sūrumas, apibrėžiamas kaip ištirpusių druskų – pirmiausia natrio – koncentracija vandenyje. Daugelyje pakrančių teritorijų požeminis vanduo tampa vis sūresnis, nes kylantis jūros lygis stumia jūros vandenį į gėlo vandens vandeninguosius sluoksnius.
Daugumai žmonių pagrindinis natrio šaltinis išlieka maistas. Tačiau kai vandens sūrumas padidėjęs, geriamasis vanduo gali prisidėti prie bendro natrio suvartojimo.
Peržiūrint vietinius vandens kokybės ataskaitų duomenis, jei jie prieinami, ir atkreipiant dėmesį į bendrą natrio kiekį mityboje, būtų galima padėti žmonėms geriau kontroliuoti kraujospūdį, pabrėžia mokslininkas.
