Finansiniai sukčiai naudoja įvairius metodus, siekdami išvilioti gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis ar pinigus.
Vienas dažniausių – suklastotos interneto bankų svetainės.
Nusikaltėliai sukuria tikro banko puslapį primenančią kopiją ir, pasitelkę reklamą paieškos sistemose, pasirūpina, kad ji atsidurtų tarp pirmųjų paieškos rezultatų. Žmogui tereikia paspausti ne tą nuorodą ir suvesti prisijungimo duomenis.
Kita rizika – kenkėjiškos programėlės. Nors oficialios programėlių parduotuvės taiko griežtas patikras, ekspertai perspėja, kad kartais sukčiams pavyksta jose paskelbti kenkėjiškų programų arba SMS žinutėmis platinti nuorodas į tariamai atnaujintas banko programėles.
Tokios programos gali suteikti sukčiams prieigą prie telefone esančių duomenų ar net leisti perimti operacijų patvirtinimo kodus.
Kad problema išlieka aktuali, rodo ir statistika. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių mėgino išvilioti 10,8 mln. eurų.
Apie 95 proc. visų registruotų sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į gyventojus, o dažniausia sukčiavimo forma išliko phishing'as – suklastotos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai, sudarę apie 41 proc. visų atvejų.
Nors tiek naršyklėje veikiantis interneto bankas, tiek oficiali mobilioji programėlė yra kuriami laikantis aukštų saugumo standartų, bankų specialistai perspėja, kad rizika visiškai neišnyksta.
Todėl verta žinoti kelis svarbius skirtumus, kurie gali padėti išvengti skaudžių klaidų.
