2026-02-15 08:04

Mokslininkai apie orų anomalijas: Kauno mariose susiformavęs vandens viesulas ir kokios žiemos mūsų laukia

Lietuva šiemet patyrė vieną šalčiausių sausio mėnesių per kelis dešimtmečius. Kodėl vieną žiemą džiaugiamės pavasariška šiluma, o kitą – rekordiniais šalčiais, kas lemia staigius temperatūros šuolius ir kodėl vis dažniau pastebime ekstremalius orus?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Mokslas apie orų anomalijas
Vilniuje gausiai sninga / 15min montažas

Apie tai, kaip susidaro orų anomalijos ir ko galime tikėtis ateityje, straipsnių cikle „Mokslas apie...“ 15min papasakojo meteorologas Gytis Valaika ir klimatologas Arūnas Bukantis.

Pasak meteorologo G.Valaikos, oro anomalija, paprastai sakant, yra nuokrypis nuo vidutinės reikšmės. O vidutinė reikšmė dabar visame pasaulyje skaičiuojama vienodam laikotarpiui – 30-čiai metų, t.y 1991-2020 metų laikotarpiui.

Iš to 30 metų laikotarpio ir apibrėžiamas klimatas arba vidutinės klimatinės sąlygos. Su viena iš tokių oro anomalijų susidūrėme ir šiais metais – 2026 m. sausis buvo didelė šalčio anomalija.

Šia žiemą taip pat sulaukėme itin žemų temperatūrų, pavyzdžiui Šeduvos meteorologinėje stotyje žemiausia šią žiemą užfiksuota temperatūra -34,3°C. Panašaus šalčio sulaukė ir Ukmergės (-34°C), Joniškio (-33,9°C) ir Varėnos (-31,9°C) gyventojai.

Pasak G.Valaikos, dažniausiai mūsų klimate šiuo metu pasitaiko šilumos, o ne šalčio anomalijos. „Tarkim, šis gruodis pasižymėjo šilumos anomalija – jis buvo ketvirtu šilčiausiu gruodžiu per visą stebėjimų istoriją, o žmonės jau spėjo tai pamiršti. Iš tikrųjų meteorologinė žiema šiais metais prasidėjo tik gruodžio gale“, – 15min komentavo G.Valaika.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą