„Nuo radiacijos labiausiai nukenčia tie organai, kuriuose ląstelės greitai dalijasi – kaulų čiulpai, kraujo ląstelės, lytinės ląstelės, virškinamasis traktas“, – teigia mokslininkas dr. Artūras Plukis.
Į daugeliui žmonių kylančius klausimus apie radiaciją, jos pasekmes žmogaus kūnui ir mus supančiai aplinkai bus atsakyta, o sklandantys mitai bus paneigti naujame „Mokslas apie“ ciklo straipsnyje su fiziku Artūru Plukiu. Ekspertas paaiškino, ką daryti gavus nedidelę radiacijos dozę, kokią įtaką mums padarė Černobylio elektrinės avarija ir ar genetiškai persiduoda radiacijos sukeltos kūno mutacijos.
– Kas yra radiacija?
– Tai, ką mes vadiname radiacija, tiksliau būtų vadinti jonizuojančiąja spinduliuote. Radiacija, arba jonizuojančioji spinduliuotė, – tai spinduliavimas, kai iš medžiagos išlekia dalelės. Tai gali būti tiek šviesa, tiek radijo bangos, rentgeno spinduliai ar masyvios dalelės – elektronai, neutronai ir panašiai.
Tačiau kai kalbame apie jonizuojančiąją spinduliuotę, turime omenyje daleles, kurios gali jonizuoti medžiagas, t. y. nuplėšti elektronus. Tie, kas mokėsi fizikos vidurinėje mokykloje, prisimena, kad atomas sudarytas iš branduolio ir elektronų. Jei vieną ar daugiau elektronų nuplėšiame, atomą jonizuojame. Jeigu spinduliai gali nuplėšti elektroną, jie laikomi jonizuojančiais.
Kalbant konkrečiau, elektromagnetinė spinduliuotė – nuo radijo bangų iki ultravioletinių spindulių – ties ultravioletinių ir rentgeno spindulių riba įgyja pakankamą energiją, galinčią jonizuoti. Todėl bendras sutarimas yra toks: rentgeno spinduliai laikomi jonizuojančiais, ultravioletiniai – dar ne, nors realiai ultravioletiniai spinduliai kai kurias medžiagas taip pat gali jonizuoti.
