Laimėtojai yra linkę kartoti nugalėjusį veiksmą, kai tuo tarpu pralaimėję pereina prie kito „popieriaus, žirklių, akmens“ simbolio. Šis elgesio dėsningumas buvo atskleistas didžiulio Zhejiang universiteto (Kinija) turnyro metu, kurio rezultatai buvo fiksuojami „Arxiv“ serveryje.
Panagrinėję duomenis dar atidžiau organizatoriai pastebėjo neįtikėtiną elgesio modelį: kai žaidėjai laimi raundą, jie dažniau vėl kartoja laimingąjį simbolį, o pralaimėję pereina prie kito veiksmo.
Mokslininkai įdarbino 360 studentų ir suskirstė juos į grupes po šešis. Kiekvienas dalyvis sužaidė po 300 raundų su visais grupės nariais. Paskatinimui, nugalėtojams buvo mokama už jų pergales.
Norint sužaisti protingai, klasikinė žaidimų teorija siūlo rinktis ženklą visiškai atsitiktinai ir taip išlikti, kuo labiau nenuspėjamu. Ši teorija vadinama Nešo pusiausvyra (ekvilibriumu). Ji pavadinta žaidimų teorijos pionieriaus John Forbes Nash garbei, kurio gyvenimo istorija buvo įamžinta Holivudo filme „Nuostabus protas“ (Beautiful Mind, 2001).
Panagrinėję duomenis dar atidžiau organizatoriai pastebėjo neįtikėtiną elgesio modelį: kai žaidėjai laimi raundą, jie dažniau vėl kartoja laimingąjį simbolį, o pralaimėję pereina prie kito veiksmo. Ir tai jie daro pagal pavadinimo eiliškumą! Pirmiausia akmuo, tada popierius ir žirklės (anglų kalboje žaidimo pavadinimas „rock, paper, scissors“ skiriasi nuo lietuvių vartojamo „popierius, žirklės, akmuo“). Ir iš tiesų turnyro žaidėjai maždaug trečdalį visų pasirinkimų atliko būtent taip, kaip tikėtasi.
Ši strategija žaidimų teorijoje yra vadinama sąlyginiu atsaku ir, pasak mokslininkų, toks elgesys užkoduotas žmonių smegenyse.
„Žaidimas „popierius, žirklės, akmuo“ demonstruoja kolektyvinį ciklinį elgesį, kuris neatitinka Nešo ekvilibriumo koncepcijos. Nesvarbu, ar sąlyginis atsakas yra pagrindinis sprendimų priėmimo mechanizmas žmogaus smegenyse, ar tai tiesiog kitų nervinių mechanizmų pasekmė – šis sudėtingas klausimas lieka tolimesnėms studijoms“, – pakomentavo tyrimo autoriai.
Nors tai tik paprastas žaidimas, tačiau jis yra laikomas naudingu studijuojant konkurencinę žmonių elgseną, pavyzdžiui, prekyboje. Todėl Kinijos mokslininkai planuoja toliau tęsti tyrimus žaidėjų pasirinkimų psichologijos srityje.
