Astronomai aptiko itin įdomų reiškinį galaktikoje, vadinamoje RACS J0320-35. Jos centre slypi supermasyvi juodoji skylė, kuri, kaip teigiama, auga net 2,4 karto greičiau, nei turėtų būti įmanoma pagal teorinę ribą, vadinamą Edingtono riba. Apie tai praneša Harvardo ir Smitsono astrofizikos centro mokslininkai.
„Kaip Visata sukūrė pirmąsias juodąsias skyles? Tai vienas didžiausių klausimų astrofizikoje, ir šis objektas gali padėti rasti atsakymą“, – sako mokslininkas Tomas Connoras, iš Harvardo ir Smitsono astrofizikos centro.
Supermasyvios juodosios skylės yra galaktikų centrai. Kai juodoji skylė pritraukia daug medžiagos, ji nesugriūva tiesiai į jos vidų, kaip mano daugelis. Medžiaga ima suktis aplink skylę, sudarydama karštą diską. Disko vidus įkaista iki milžiniškų temperatūrų ir taip pradeda spindėti šviesa.
Šviesa ne tik šviečia, bet ir sudaro didelį slėgį. Kai jis tampa pakankamai stiprus, slėgis sustabdo naujos medžiagos judėjimą į juodąją skylę. Ši riba ir yra vadinama Edingtono riba.
Tačiau kartais juodosios skylės gali trumpam ją viršyti – „ryti“ daugiau medžiagos, nei šviesos slėgis spėja išstumti. Tokia vadinamoji super-Edingtono akrecija gali paaiškinti, kaip juodosios skylės užauga tokios milžiniškos ir taip greitai.
„Jeigu tiksliai žinome šios juodosios skylės masę ir augimo greitį, galėtume apskaičiuoti, kokia ji buvo atsiradimo metu ir tai leistų patikrinti įvairias teorijas apie visų juodųjų skylių kilmę“, – aiškina tyrimo bendraautorius Alberto Moretti iš Italijos Breros observatorijos.
Pasak mokslininkų, šis netikėtas radinys gali suteikti neįkainojamų naujų įžvalgų apie pirmųjų juodųjų skylių formavimąsi ir augimą mūsų Visatos istorijos pradžioje.
