Kaip rašo „Science alert“, šios naujos išvados buvo padarytos remiantis 34 metų moters, kuri kreipėsi medicininės pagalbos dėl odos plokščialąstelinio karcinomo (cSCC) ant kaktos, tyrimu. Jos navikai nuolat ataugdavo net po imunoterapijos ir operacijų.
Atlikus išsamesnę genetinę analizę paaiškėjo kažkas stebėtina: beta-HPV iš tiesų buvo integravęsis į moters naviko DNR, kur gamino virusinius baltymus, padedančius vėžiui plisti.
Iki šiol beta-HPV niekada nebuvo aptiktas integruotas į ląstelių DNR, jau nekalbant apie aktyvų vėžio palaikymą.
„Tai rodo, kad gali būti daugiau žmonių, sergančių agresyviomis cSCC formomis, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų ir kuriems galėtų padėti imuninę sistemą veikiantys gydymo būdai“, – sako imunologė Andrea Lisco iš JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID).
Šio tyrimo dalyvė turėjo paveldėtą imuninį sutrikimą, dėl kurio jos T ląstelės negalėjo kovoti su HPV.
Nors tyrimai parodė, kad moters imuninė sistema vis dar galėjo atkurti DNR pažeidimus, padarytus ultravioletinių spindulių, – tipinės cSCC priežasties – jos T ląstelių sutrikimas reiškė, kad beta-HPV galėjo įsiskverbti į jos odos ląsteles ir sukelti vėžio susidarymą.
Imuninės sistemos sutrikimų turinti moteris taip pat buvo gydoma dėl kitų su HPV susijusių ligų, įskaitant odos ir burnos karpas.
Kai buvo nustatyta jos būklės priežastis, pacientei buvo atlikta kaulų čiulpų kamieninių ląstelių transplantacija, siekiant pakeisti jos disfunkcines T ląsteles sveikomis. Tai išgydė agresyvų odos vėžį ir kitas HPV sukeltas problemas, kurios per trejų metų stebėjimo laikotarpį nepasikartojo.
