Sekite 15min Google
Tikėtina, kad „El Niño“ bus stipriausias bent per pastaruosius 1000 metų ir į atmosferą įneš dar daugiau šilumos, nors temperatūra joje ir taip sparčiai kyla dėl globalinio atšilimo.
Šių veiksnių derinys reiškia, kad 2027-ieji gali gerokai pranokti ankstesnį temperatūros rekordą ir tapti karščiausiais metais per visą stebėjimų istoriją.
„El Niño“ jau daro poveikį įvairiuose pasaulio regionuose – nuo stiprėjančių miškų gaisrų Indonezijoje iki silpnėjančių gyvybiškai svarbių musoninių liūčių Indijoje. Šio reiškinio padariniai turėtų išplisti visame pasaulyje: Australijoje gali padidėti gaisrų rizika, o Pietų Amerikoje – stiprėti potvyniai. Pasaulio maisto programa rugpjūtį perspėjo, kad dėl „El Niño“ apie 50 mln. žmonių gali susidurti su ūmiu maisto trūkumu.
Dėl iškastinio kuro taršos sukelta klimato krizė jau stiprina ekstremalius orus ir lemia žmonių mirtis. Šią vasarą Europą užklupo iki šiol karščiausia užfiksuota karščio banga, dėl kurios, skaičiuojama, žuvo mažiausiai 35 tūkst. žmonių. „El Niño“ gali dar labiau sustiprinti šiuos padarinius – prognozuojamo reiškinio mastas jau apibūdinamas kaip „sunkiai suvokiamas“.
„El Niño“ – natūralus klimato ciklas, kai dėl pasikeitusių vėjų kyla Ramiojo vandenyno temperatūra ir į atmosferą perduodami milžiniški šilumos kiekiai.
Naujausiais, pirmadienį paskelbtais duomenimis, vandenyno temperatūra pagrindinėje „El Niño“ zonoje yra 2,6 °C aukštesnė nei 30 metų vidurkis. Šis rodiklis jau beveik prilygsta didžiausiai kada nors palydovinių stebėjimų eroje užfiksuotai anomalijai – 3,1 °C. Ji užfiksuota 2015 metais, iki numatomo „El Niño“ piko dar likus keliems mėnesiams.
Remiantis 14 skirtingų modelių prognozių vidurkiu, lapkritį „El Niño“ pikas gali pasiekti apie 4 °C. Klimato analitikas Zeke'as Hausfatheris teigė, kad koralų, medžių rievių ir istorinių dokumentų analizės duomenys rodo, jog per pastarąjį tūkstantmetį nė vienas „El Niño“ reiškinys nebuvo pasiekęs tokio lygio.
Papildomą nerimą kelia ir naujausi tyrimai, rodantys, kad dėl globalinio atšilimo „El Niño“ ciklai dabar stiprėja, o tai savo ruožtu dar labiau didina klimato krizės padarinius.
„Mūsų akyse „El Niño“ tampa vis stipresnis. Mokslas nepalieka vietos abejonėms: planeta patenka į dar nepažintus vandenis, o šie vandenys šyla. Pasaulis atsidūrė ekstremalių orų pavojaus zonoje. Dabar lenktyniaujame tarp didėjančių rizikų ir mūsų įsipareigojimo imtis klimato veiksmų bei apsaugoti žmones. Šias lenktynes privalome laimėti“, – sakė Jungtinių Tautų organizacijos generalinis sekretorius António Guterresas.
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) generalinė sekretorė Celeste Saulo: „El Niño“ gali smogti bendruomenėms ir ekonomikoms visame pasaulyje. Jau dabar matome sausrų ir potvynių sukeltus sutrikimus bei niokojančius padarinius, o stiprėjant „El Niño“ tikimės, kad jie dar labiau išryškės“.
