Anksčiau manyta, kad šis reiškinys kyla dėl to, jog smegenys kuria klaidingus prisiminimus, tačiau Akira O‘Connoro vadovaujamių mokslininkų iš St Andrews universiteto Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad toks požiūris yra klaidingas.
Kaip veikia deja vu ilgą laiką buvo paslaptis – reiškinys labai trumpalaikis ir nenuspėjamas, dėl to mokslininkams sunku jį analizuoti. Kad išsiaiškintų reiškinio paslaptį mokslininkas kartu su kolegomis sugalvojo būdą, kaip sukelti deja vu pojūčius laboratorijoje.
Mokslininkų technika remiasi standartiniu klaidingų prisiminimų kūrimo metodu.
Tyrėjai eksperimente dalyvaujantiems žmonėms pasakydavo sąrašą susijusių žodžių, pavyzdžiui, – lova, pagalvė, naktis, sapnas, – tačiau nepaminėdavo juos siejančio žodžio – šiuo atveju – miegas. Kai vėliau žmonių buvo klausiama, kokius žodžius jie girdėjo, savanoriai manydavo, kad tarp išvardintų žodžių buvo ir žodis „miegas“ – klaidingas prisiminimas.
Kad sukurtų deja vu jausmą, O‘Connoro komanda pirmiausiai paklausė, ar žmonės girdėjo kokius nors žodžius, prasidedančius raide „s“ ( angl. miegas – sleep). Savanoriai atsakė, kad negirdėjo. Kai jų vėliau buvo paklausta, ar jie buvo girdėję žodį „miegas“, savanoriai prisiminė, jog jo girdėti negalėjo, tačiau tuo pat metu žodis atrodė pažįstamas.
„Jie pranešė, kad tuomet išgyveno šią keistą deja vu patirtį“, – sakė O‘Connoras.
Smegenų konfliktas
Mokslininkai naudojo funkcinio magnetinio rezonanso skenavimo techniką 21 savanoriui, kol šie išgyveno dirbtiniu būdu sukeltą deja vu jausmą. Logiškai mąstant galima būtų tikėtis, kad reiškinio metu būna aktyvios su atmintimi susijusios smegenų dalys, kaip hipokampas, tačiau taip neįvyko. O‘Connoras nustatė, kad per deja vu aktyvios buvo priekinės smegenų dalys, atsakingos už sprendimų priėmimą.
Mokslininkas mano, kad deja vu metu priekiniai smegenų regionai greičiausiai tikrina mūsų prisiminimus ir siunčia signalus, tarsi būtų įvykusi kažkokia atminties klaida – konfliktas tarp to, ką mes išgyvename iš tiesų, ir ką manome išgyvenę.
„Tai leidžia daryti prielaidą, kad smegenyse per deja vu vyksta tam tikras konflikto sprendinys“, – sakė Stefanas Kohleris iš Vakarų Ontarijo universiteto Kanadoje.
Sveika galva
Jeigu šie tyrimų rezultatai bus patvirtinti, jie leis daryti prielaidą, kad deja vu yra ženklas, jog smegenys tikrina, ar visa atminties sistema veikia gerai.
Toks paaiškinimas derėtų ir su mūsų jau sukaupta informacija apie amžiaus poveikį atminčiai – deja vu dažniau nutinka jaunesniems žmonėms ir kur kas rečiau – vyresnio amžiaus, nes jų atmintis būna nusilpusi.
Christopjeris Moulinas iš Pierre Mendes universiteto Prancūzijoje sako, kad tyrimai nereiškia nieko gero žmonėms, kurie nepatiria deja vu.
Tačiau O‘Connoras teigia, kad neišgyvenantys deja vu gali turėti geresnę atminties sistemą – jeigu jų smegenys nedaro atminties klaidų, tuomet nėra poreikio sukelti deja vu.
