Kalifornijos universiteto mokslininkai sako, kad šios laboratorinės kiaulės turėtų atrodyti ir elgtis kaip įprastinės, tik vienas jų organas bus sudarytas iš žmogaus ląstelių.
Žmonių-kiaulių chimerinius embrionus galima auginti paršavedėse 28 dienas. Po to nėštumas sustabdomas ir audinys paimamas analizei.
Chimerinių embrionų kūrimo procesą sudaro dvi dalys. Pirmiausiai naudojant CRISPR genų inžinerijos techniką iš naujai apvaisintos kiaulės embriono pašalinama DNR, kuri susidariusiam vaisiui leidžia auginti kasą. Tokiu būdu sukuriama vadinama genetinė „niša“.
Vėliau žmonių kamieninės ląstelės injektuojamos į embrioną.
Tiesa, mokslininkų tyrimas jau sulaukė ir kritikų dėmesio. Praėjusias metais pagrindinė JAV medicinos tyrimų agentūra – Nacionalinis Sveikatos institutas, tokiems tyrimams inicijavo moratoriumą.
Baiminamasi, kad žmogaus ląstelės gali migruoti į kiaulių smegenis ir jas kažkokiu būdu paversti „labiau žmoniškesnėmis“. Nors tai mažai tikėtina, mokslininkai imasi visų atsargumo priemonių.
Genų inžinerija atnaujino ksenotransplantacijos tyrimus ir gyvūnų organų panaudojimo žmonėms idėją. Devintojo dešimtmečio viduryje buvo vilčių, kad genetiškai modifikuotos kiaulės gali užtikrinti neribotą organų žmonėms tiekimo grandinę, o sukryžmintų rūšių transplantai buvo ne taip toli nuo sukūrimo.
Tačiau klinikiniai bandymai sustabdyti baiminantis, kad žmonės gali būti apkrėsti gyvūnų virusais.
Kritikai taip pat teigia, kad chimerinių embrionų bandymai taps nauju gyvūnų kančios šaltiniu.
