Nežemiška gyvybė
Profesorius Paulas Deivisas, astrobiologas, kosmologas ir Arizonos valstybinio universiteto Fundamentalių mokslo koncepcijų centro „Beyond Center for Fundamental Concepts in Science“ direktorius, teigė, kad ateivių idėja yra labai plati – nuo mikrobinės gyvybės iki superpažangių civilizacijų, kurios gali mums duoti ženklą.
Tačiau P.Deivisas pritarė minčiai, kad gyvybei, kad ir kokia forma ji būtų, palaikyti greičiausiai reikėtų daugybės mikrobų ir kitų mikroskopinių veiksnių. Ir atrodo, kad virusai – arba kažkas, kas atlieka panašų vaidmenį, – galėtų būti šios lygties dalis.
„Virusai iš tikrųjų yra gyvybės tinklo dalis“, – „The Guardians“ sakė P.Deivisas. „Tikėčiausi, kad jei kitoje planetoje yra mikrobiologinė gyvybė, ji būtinai turės – jei ji bus tvari ir ilgalaikė – visą sudėtingumą ir tvirtumą, kuris bus susijęs su galimybe keistis genetine informacija.“
Pasak astronomo, virusus galima laikyti mobiliais genetiniais elementais. Iš tiesų, keletas tyrimų rodo, kad virusų genetinė medžiaga buvo įtraukta į žmonių ir kitų gyvūnų genomus vykstant vadinamajam horizontaliam genų perdavimui.
Svarbus vaidmuo
Pasak mokslininko, nors mikrobų svarba gyvybei yra gerai žinoma, virusų vaidmuo yra mažiau vertinamas. Tačiau jis teigė, kad jei kituose pasauliuose egzistuoja ląstelinė gyvybė, virusai ar kas nors panašaus tikriausiai egzistuotų tam, kad perduotų genetinę informaciją tarp jų.
Be to, pasak jo, mažai tikėtina, kad ateivių gyvybė būtų vienalytė.
„Nemanau, kad tai klausimas, jog nuvyksite į kokią nors kitą planetą, o ten bus tik jūs vienos rūšies mikrobas ir jis bus visiškai laimingas. Manau, kad tai turi būti ištisa ekosistema“, – pridūrė jis.
Nors mintis apie nežemiškus virusus gali kelti nerimą, žmonėms nereikia panikuoti.
„Pavojingi yra tie virusai, kurie yra labai glaudžiai prisitaikę prie savo šeimininkų“, – sakė jis. „Jei tikrai yra ateivių virusas, tuomet tikėtina, kad jis nebus nė iš tolo pavojingas.“
P.Deiviso komentarai pasirodė po to, kai rugpjūčio pabaigoje paskelbtame tyrime teigiama, kad gyvybės požymių už mūsų Saulės sistemos ribų gali būti aptikta per dvejus trejus metus.
