Sekite 15min Google
Ežeriniai eršketai (lake sturgeon) Šiaurės Amerikoje jau seniai vadinami „gyvaisiais dinozaurais“ – jų protėviai fosilijų įspauduose aptinkami jau maždaug prieš 150 mln. metų.
Tačiau, kaip rašo „The Independent“, naujas Mičigano ir Viskonsino mokslininkų tyrimas leidžia manyti, kad stebėtinas ne tik šios rūšies senumas, bet ir atskirų žuvų gyvenimo trukmė.
Iki šiol buvo manoma, kad ežeriniai eršketai gali gyventi iki maždaug 150 metų. Naujojo tyrimo autoriai apskaičiavo, kad stambios patelės potencialiai gali sulaukti net 427 metų, o patinų gyvenimo trukmė taip pat gali siekti kelis šimtmečius.
Vis dėlto mokslininkai nepagavo 400 metų amžiaus žuvies. Išvada gauta matematiškai analizuojant 44 metus kauptus duomenis apie penkias skirtingas eršketų populiacijas.
Tyrėjai daugelį metų gaudė žuvis, jas matavo, nustatydavo lytį, pažymėdavo ir paleisdavo. Vėliau tas pačias žuvis sugavus pakartotinai buvo galima įvertinti jų augimo tempą.
„Paprasčiau tariant, naudojome šiuos duomenis eršketų gyvenimo trukmei apskaičiuoti, klausdami: jeigu eršketas per metus paauga X centimetrų, kiek metų jam prireiktų pasiekti tam tikrą dydį?“, – tyrimo metodą aiškino Mičigano gamtos išteklių departamentas.
Skaičiavimai parodė, kad maždaug 160 centimetrų ilgio patinai galėtų gyventi nuo 90 iki 279 metų, o apie 180 centimetrų ilgio patelės – nuo 99 iki 427 metų.
Mičigano gamtos išteklių departamento Marquette tyrimų stoties vadovas Edwardas Bakeris teigė, kad rezultatai iš esmės pakeitė ankstesnį supratimą apie šių žuvų amžių.
„Padarėme išvadą, kad eršketai gyvena gerokai ilgiau, nei manyta remiantis augimo žiedų ir pelekų spindulių skerspjūvių tyrimais“, – sakė jis.
Milžiniškos, bet itin pažeidžiamos žuvys
Ežeriniai eršketai yra vienos didžiausių Šiaurės Amerikos gėlavandenių žuvų. JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnybos duomenimis, jų svoris gali siekti apie 90–135 kilogramus, o kai kurie individai užauga daugiau kaip 1,8 metro ilgio.
Tačiau jų populiacija per pastaruosius šimtmečius smarkiai sumažėjo - iš daugiau kaip 2 mln. kadaise Didžiuosiuose ežeruose gyvenusių eršketų liko mažiau nei 1 proc. istorinės populiacijos.
XIX amžiaus pabaigoje šią rūšį beveik išnaikino intensyvi žvejyba. Dabar jų žvejybai taikomi itin griežti ribojimai.
Ilgas gyvenimas – ir problema rūšiai atsikuriant
Tyrimo rezultatai svarbūs ne vien dėl rekordinio galimo žuvų amžiaus.
Ežeriniai eršketai subręsta daug vėliau nei dauguma kitų žuvų. Patelės pirmą kartą gali pradėti daugintis tik sulaukusios 15–25 metų, todėl net ir nedidelis suaugusių žuvų mirtingumo padidėjimas gali turėti ilgalaikių pasekmių visai populiacijai.
Mokslininkų teigimu, geresnis jų gyvenimo trukmės supratimas padės tiksliau planuoti rūšies apsaugą ir jos buveinių atkūrimą.
Ežeriniams eršketams grėsmę kelia ne tik žvejyba, bet ir vandens tarša, užtvankos bei kita infrastruktūra, taip pat klimato kaita.
Jei naujieji skaičiavimai pasitvirtins, kai kurios šiandien Didžiuosiuose ežeruose gyvenančios žuvys teoriškai galėtų būti gimusios dar XVII amžiaus pradžioje.
