Vandens čiurkšlių aukštis ties pietiniu Europos ašigaliu siekia 200 kilometrų. Išmestas į didžiulį aukštį skystis greičiausiai krenta atgal ant palydovo paviršiaus. Europą mokslininkai stebėjo 15 mėnesių. Tuo metu palydovas tranzitu judėjo per Jupiterio diską, tad jį stebėti buvo lengviau. Per tą laikotarpį užfiksuoti trys nereguliarūs geizerių aktyvumo atvejai. Po šio atradimo mokslininkai mano, kad tai leistų ledyno paslėptą Europos vandenyną tyrinėti negręžiant ledo lukšto.
Europa yra vienas realiausių Saulės sistemos kandidatų nežemiškai gyvybei, tačiau iki šiol Jupiterio palydovo tyrimams buvo skirta labai mažai dėmesio.
Vienas iš 63 Jupiterio palydovų Europa yra vos mažesnis nei mūsų Mėnulis, jo skersmuo siekia 3120 kilometrų. Labiausiai astronomus Europa domina todėl, kad po palydovo apledėjusiu paviršiumi tvyro vandens klodai.
Manoma, kad šis vanduo yra sūrus ir maždaug 100 km storio sluoksnyje – maždaug dešimt kartų storesnis nei Žemės vandenynuose. Preliminarūs teleskopų duomenys rodo, kad Europoje gali būti du ar net tris kartus daugiau vandens nei Žemėje.
