„Manęs nepriimė daugybė universitetų ir po kelis kartus. Neturėjau aukštų baigimo balų, todėl man teko dirbti labai sunkiai, kad įrodyčiau, jog esu geresnė. Pats tingiausias būdas būti sėkmingu, tai tiesiog rinkti gerus balus” – sako robotikos specialistė.
Kas vadinama „hakerių” erdve? Kokie žmonės ten renkasi ir ką kuria?
Dauguma žmonių galėtų ginčytis dėl apibrėžimo, bet mums patinka galvoti, kad tai yra bendruomenė, kurioje žmonės įgalina save kažką kurti. Mes stengiamės būti daug ką apimanti bendruomenė ir visi joje yra laukiami, tačiau dauguma žmonių yra kokios nors srities inžinieriai.
Kokios idėjos iš tokios erdvės pasiekė dienos šviesą ir tapo sėkmingu verslu?
Iš mūsų „Hacker Dojo” bendruomenės pasaulį pasiekė „Pinterest”, „Word Lens”, „Networked Blogs”, „Game Closure”, „Wedding Photo App” ir „YourMechanic”. Žinoma, dar yra ir kitų, kurie buvo pripažinti ar užkūrė sėkmingą verslą.
Mes taip pat turime komandą, kuri varžėsi dokumentų apdorojimo iššūkyje ir jį laimėjo.
Kaip sugebėjote savo „Hacker Dojo” bendruomenę paversti žinomiausia tokio tipo bendruomene pasaulyje?
Mes to nedarėme specialiai, mes tiesiog siūlėme vertingus dalykus ir žmonės daug apie mus kalbėjo. Kai mus ištiko bėda, mes pasikalbėjome su bendruomene ir žmonės susibūrė mums pagelbėti. Mes taip pat naudojome spaudą, kad visi, kurie mus myli, sužinotų kas vyksta.
Esate robotikos specialistė. Kas naujo šioje srityje? Ar greitai sulauksime robotų, kurie pakeis žmones?
Jei klausiate apie žmogaus auginimą, tai klausimas turėtų būti skirtas neuromokslininkams. Bet trumpai galiu atsakyti, kad mes jau turime technologiją, kuri leidžia tai padaryti. Ji kol kas nėra išnaudojama dėl kainos ir saugumo sumetimų. Universitetuose mes turime šimpanzių, kurios gali kontroliuoti roboto rankas naudodamos savo smegenis ir taip pat turime labai atsidavusių pionierių, kurie virtuvėse pjausto save, kad galėtų implantuoti sensorius į savo kūnus.
Kokie robotai dažniausiai kuriami ir kokias funkcijas jie atlieka mūsų gyvenime?
Dauguma robotų konstruojami su mūsų baisiais akumuliatoriais (benzinas yra kur kas efektyvesnis pagal svorį, jei nekreipsime dėmėsio į kainą). Robotai taip pat yra priveržti prie grindų arba varomi generatoriumi. Tai reiškia, kad dauguma robotų priklauso pramonės industrijai arba kariuomenei. Aš esu „Baxter” robotų gerbėja ir daugiausiai dėl to, kad jie labai intuityvūs vartotojui. Taip pat gerbiu „Neuro Robotics” už tai, kad jie kuria prieinamus ir paprastus robotus, o „ArcBotics” juos gamina dar labiau finansiškai prieinamus. Kartu su šių kompanijų įkūrėjais lankiau koledžą, todėl esu susipažinusi su jų veikla iš arčiau.
Ar galėtumėte pati sukurti ir suprogramuoti robotą?
Taip, aš galiu pagaminti ir suprogramuoti robotus. Dalyvavau programoje, kurioje nuo keturiolikos metų turėjau tuo užsiimti. Kelis robotus esu sukonstravusi pati arba su komandos pagalba.
Daugeliui žmonių darbas NASA skamba tiesiog neįtikėtinai. Kokie Jūsų įspūdžiai iš darbo ten? Ar sunku įsidarbinti?
Niekas NASA nedirba dėl atlyginimo. Mane labai įkvėpė daugumos žmonių atsidavimas darbui. Asmeniškai man nebuvo sunku gauti darbą NASA. Pateikiau prašymus atlikti praktiką keturiolikoje vietų ir buvau priimta į dvi, bet man reikėjo pasirinkti tik vieną. Kai baigėsi praktika, manęs paprašė pasilikti.
Koks Jūsų gyvenimo moto?
Galvojant apie save rimtai yra sunku ką nors nuveikti.
VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamas renginys „Silicon Valley Comes to the Baltics“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
 |
