Kometa 3I/ATLAS sudomino astronomus, nes ji susiformavo už mūsų saulės sistemos ribų, tačiau liepos mėnesį buvo pastebėta skriejanti mūsų kosminėje kaimynystėje.
Atsižvelgiant į tai, kad tai tik trečias tarpžvaigždinis objektas, kada nors stebėtas skriejantis per mūsų Saulės sistemą, astronomai surengė daug misijų, skirtų jam tyrinėti.
Stebėjimai buvo labai svarbūs mokslininkams nustatant objekto trajektoriją ir netgi suteikė užuominų apie jo sudėtį – tai paaiškėjo iš dujų, kurios sublimavosi iš kometos, kai ji spalio mėnesį priartėjo arčiausiai prie Saulės.
„Hubble“ buvo vienas iš pirmųjų, kuris liepos mėnesį, netrukus po kometos atradimo, stebėjo 3I/ATLAS ir pateikė tuo metu išsamiausią ašaros formos kometos vaizdą.
Astronomai vėl pastebėjo 3I/ATLAS su „Hubble“ lapkričio 30 d., kai ji buvo 286 milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės, ir naudodami teleskopo „Wide Field Camera 3“ prietaisą užfiksavo dar aiškesnį vaizdą.
Tuo tarpu Europos kosmoso agentūros misijos aparato „Jupiter Icy Moons Explorer“ (kitaip – „Juice“), kurios tikslas – tirti Jupiterį ir jo ledinius palydovus, padaryta nuotrauka rodo įdomią kometos aplinką.
Dviejų uodegų aptikimas
Misija „Juice“ tiria galimą gyvybės egzistavimo galimybę trijuose didžiausiuose Jupiterio palydovuose – Ganimede, Kalistone ir Europoje. Palydovų ledo pluta po paviršiumi greičiausiai slepia vandenynus, kuriuose galėtų egzistuoti gyvybė.
Tačiau pirmiausia „Juice“ turi pasiekti Jupiterį. Misija pradėta 2023 m. balandžio mėn. ir tikimasi, kad ji pasieks tikslą 2031 m. liepos mėn.
Lapkričio pradžioje „Juice“ buvo puikioje padėtyje stebėti 3I/ATLAS iš maždaug 66 milijonų kilometrų atstumo nuo kometos.
Kosminis aparatas kometą stebėjo naudodamas penkis savo mokslinius prietaisus, taip pat navigacijos kamerą („NavCam“).
Didžioji dalis „Juice“ duomenų į Žemę bus perduota tik vasario mėnesį, nes kosminis aparatas savo pagrindinę anteną naudoja kaip šiluminę apsaugą nuo Saulės, o mažesnė antena perduoda tik nedidelę dalį duomenų.
„Juice“ komanda nenorėjo laukti taip ilgai, todėl atsisiuntė ketvirtadalį vieno „NavCam“ padaryto vaizdo. Vaizde matoma kometos šiluminė veikla, kai ji praskrieja pro Saulę netoli jos.
Naujai paskelbtame vaizde matoma koma, arba švytintis dujų halas, apsuptantis kometą, taip pat dvi uodegos: plazmos uodega, sudaryta iš įelektrintų dujų, ir blausi dulkių uodega, kurią palieka išsiskiriančios kietosios dalelės.
Kometa, kilusi iš mūsų Saulės sistemos, paprastai turi abi šias uodegas, taip pat blausią komą, apsupančią kietą branduolį, sudarytą iš uolienų, dujų, dulkių ir ledo, likusių po Saulės, planetų ar kitų dangaus kūnų susidarymo. Kometa, artėdama prie tokių žvaigždžių kaip mūsų Saulė, įkaista ir susidaro sublimuojančios medžiagos uodegos.
Kometa 3I/ATLAS gruodžio 19 d. priartės prie Žemės 270 milijonų kilometrų atstumu, bet ji bus kitoje Saulės pusėje ir nekelia jokio pavojaus mūsų planetai. NASA teigimu, kometa turėtų būti matoma teleskopais ir kosminių misijų aparatais dar keletą mėnesių, kol išskris iš mūsų Saulės sistemos.
Likusi „Juice“ duomenų dalis, gauta per kometos praskridimą, numatytą vasario 18–20 d., turėtų apimti kosminio aparato aukštos raiškos optinės kameros vaizdus, taip pat sudėties ir dalelių duomenis, kurie galėtų suteikti daugiau užuominų apie tarpžvaigždinio objekto kilmę.
