Archeologai giliame nuo Prancūzijos Tulūzos miesto per 50 km nutolusiame urve rado šešių senovinių struktūrų, pagamintų iš stalagmitų, liekanas.
„Neandartaliečiai buvo išradingi, kūrybiški, subtilūs ir sudėtingi, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas tyrėjų Jacquesas Jaubertas iš Bordo universiteto Prancūzijoje. – Jie nebuvo tik žvėrys, gebantys naudotis titnagų įrankiais arba žudyti bizonus maistui.“
Žiedo formos struktūros buvo rastos 300 m gylyje viduje Bruniquel olos pietvakarių Prancūzijoje. Viena struktūrų buvo beveik 7 metrų pločio. Vingiuoti šios olos koridoriai buvo toli nuo įėjimo, taigi neandartaliečiai turėjo viską sukonstruoti naudodami vien laužo šviesą.
J.Jauberto vadovaujama mokslininkų grupė atrado 400 stalagmitų stulpų, kurie kartu svėrė maždaug 2 tūkst. kilogramų ir tęsėsi 112,4 metro. Tai leidžia daryti prielaidą, kad neandartaliečiai mokėjo dirbti sutelktai, nors sąlygos ir buvo sudėtingos.
„Mus labiausiai nustebino neandartaliečių gebėjimas ištyrinėti olas labai giliai, toli nuo natūralios šviesos“, – sakė Jaubertas.
Kol kas mokslininkams neaišku, kodėl bendruomenė dirbo kartu, kad sukurtų tokias sudėtingas struktūras nepalankioje gyvybei aplinkoje.
Neandartaliečiai jau gyveno oloje, tad jeigu tereikėjo prieglobsčio nuo plėšrūnų, kam tuomet reikėjo kurti struktūrą struktūroje?
Vienas iš galimų atsakymų – šios struktūros buvo kuriamos religiniais arba apeigų tikslais, tačiau tokią hipotezę paremiančių įrodymų dar nerasta.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.
