– Šiandien osteoartritas dažniausiai gydomas slopinant uždegimo simptomus nuskausminimo vaistais ir laukiant, kol sąnarinė kremzlė galutinai nusidėvės ir bus pritaikyta sąnario endoprotezavimo operacija. Tačiau mokslininkai ieško kitokio kelio – kaip paskatinti organizmą pačiam atkurti pažeistą kremzlę. Viena perspektyviausių krypčių tampa personalizuota regeneracinė medicina, kai gydymas pritaikomas konkretaus žmogaus audiniams, jų biologinėms savybėms ir individualiam atsakui į gydymą.
– 2026 m. Lietuvos mokslų akademija ir Ateities biomedicinos fondas premijas skyrė trims jauniesiems mokslininkams, dirbantiems personalizuotos medicinos tematikoje. Premija teikiama už reikšmingą mokslinę veiklą, novatoriškus tyrimus ir jų indėlį į pažangios medicinos vystymą Lietuvoje. Dr. Ilona Uzielienė, Inovatyvios medicinos centro ir Kauno technologijos universiteto mokslininkė, tapo viena iš gyvybės mokslų krypties laureačių – ji įvertinta už darbą „Pažangios kremzlės regeneracijos link: užląstelinės pūslelės ir jų pritaikymas apkrovai jautriuose kremzlės karkasuose“.
Dr. I.Uzielienė jau daugiau nei penkiolika metų dirba regeneracinės medicinos srityje. Jos tyrimai apima kamieninių ląstelių, užląstelinių pūslelių ir biosuderinamų karkasų taikymą kremzlės audinio regeneracijai. Naujausiuose darbuose mokslininkė su komanda tiria, kaip biologinės terapijos galėtų padėti ne tik mažinti osteoartrito simptomus, bet ir skatinti paties audinio atsistatymą.
– Už premiją įvertintas jūsų darbas skirtas pažangiai kremzlės regeneracijai. Apie ką šis tyrimas ir kodėl pasirinkote būtent šią sritį?
– Mūsų tikslas – sukurti ilgiau veikiantį ir efektyvesnį biologinį gydymą, kuris būtų pritaikytas individualiam pacientui. Svarbus principas yra mechaninė apkrova – natūralus žmogaus judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas. Mūsų vizijoje būtent ši mechaninė apkrova padėtų išlaisvinti užląstelines pūsleles iš karkaso.
Jeigu tokios biologinės technologijos pasiteisintų klinikoje, jos galėtų sumažinti invazinių operacijų poreikį ir sulėtinti ligos progresą.
Ši sritis mane sužavėjo todėl, kad kremzlė pati iš savęs turi labai silpną regeneracijos potencialą – ji nesugeba pati savęs atkurti. Todėl mokslininkams labai svarbu ieškoti inovatyvių būdų, kaip paskatinti jos regeneraciją.
– Kas yra užląstelinės pūslelės?
– Užląstelinės pūslelės yra mažos dalelės, kurias išskiria ląstelės. Jas galima įsivaizduoti kaip laiškus tarp ląstelių. Ląstelės siunčia viena kitai informaciją apie tai, kas tuo metu vyksta audinyje.
Šios pūslelės savyje neša daug naudingų biologinių medžiagų ir informacijos. Todėl jos domina mokslininkus – ne tik dėl to, kad perduoda svarbią informaciją, bet ir dėl to, kad gali paskatinti audinio atsistatymą.
– Kuo toks kremzlės gydymas skiriasi nuo tradicinio simptominio gydymo?
– Tradicinis gydymas dažnai reiškia skausmo ir uždegimo simptomų slopinimą. Bet tai nėra pačios problemos sprendimas. Problema yra degraduotas kremzlės audinys. Jeigu žmogui skauda – galime sumažinti skausmą, bet pats pažeistas audinys nuo to neatsistato. Užląstelinės pūslelės ar ląstelių terapija siūlo kitą požiūrį, kad ne tik slopiname sąnario ligą, bet skatinti sąnario audinius atsistatyti.
– Apie kokias ligas kalbame? Kam tokia terapija ateityje galėtų būti svarbi?
– Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame osteoartritui – vienai dažniausių lėtinių sąnarių ligų. Tai ilgai progresuojanti liga, kuri tiesiogiai negresia gyvybei, tačiau gali stipriai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę ir kasdienį judėjimą. Lietuvoje osteoartritu serga tūkstančiai žmonių.
Didžiausia problema ta, kad šiandien vis dar neturime gydymo, galinčio atkurti pažeistą kremzlinį audinį. Dažniausiai gydymas apsiriboja simptomų malšinimu, o ligai progresuojant galiausiai tenka atlikti sąnario keitimo operaciją.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame osteoartritui – vienai dažniausių lėtinių sąnarių ligų.
Nors klinikinėje praktikoje jau naudojami tam tikri audinių karkasai, jie dažniausiai yra neląsteliniai. Tuo tarpu mūsų tikslas – kurti pažangesnes biologines terapijas, kuriose būtų panaudojamos tiek gyvos ląstelės, tiek užląstelinės pūslelės, siekiant skatinti sąnario audinių regeneraciją ir atkurti jų funkciją.
– Kaip čia atsiranda personalizuota medicina?
– Kalbant apie personalizuotą mediciną, kiekvienam žmogui negalima taikyti to paties gydymo, nes jis gali suveikti skirtingai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad osteoartritas vystosi dėl skirtingų priežasčių: sąnarių perkrovos, uždegimo, nutukimo ir kt. Todėl labai svarbu atsižvelgti į ligos priežastis, galimus personalizuotus paciento atsakus ir pritaikyti mažiau invazinį, bet efektyvesnį ir ilgiau veikiantį gydymo būdą.
Užląstelinės pūslelės gali būti išskiriamos ir iš to paties paciento ląstelių – pavyzdžiui, sąnario ląstelių, arba iš lengvai prieinamų audinių (pavyzdžiui riebalų, arba menstruacijų kraujo) išskirtų kamieninių ląstelių.
– Užląstelines pūsleles išskiriate ir iš menstruacijų kraujo. Gal galite papasakoti plačiau?
– Su menstruacijų krauju dirbame jau ne vienerius metus – buvome vieni pirmųjų Lietuvoje, pradėję iš jo išskirti kamienines ląsteles. Šios ląstelės pasižymi itin dideliu regeneraciniu potencialu: jos gali diferencijuotis į įvairių audinių ląsteles ir skatinti pažeistų audinių atsistatymą. Tai natūralu, nes pačios šios ląstelės organizme kas mėnesį dalyvauja gimdos gleivinės atsinaujinimo procese.
Daug metų dirbame ir su šių ląstelių užląstelinėmis pūslelėmis. Tyrimai rodo, kad jos perduoda labai svarbius biologinius signalus ir gali aktyviai skatinti audinių regeneraciją.
Mūsų atliktuose darbuose ypač išsiskyrė jų poveikis kremzliniam audiniui – nustatėme, kad šios pūslelės ne tik skatina kremzlės regeneraciją, bet ir gali papildyti ląsteles lytinių hormonų receptoriais. Tai itin aktualu moterims po menopauzės, kai dėl hormoninių pokyčių dažnai spartėja sąnarių ligų progresavimas.
Šiuo metu siekiame šią kryptį pagrįsti dar tvirtesniais moksliniais įrodymais. Šiemet mūsų publikuotas straipsnis prestižiniame „Nature“ leidyklos žurnale Scientific Reports parodė, kad tokia terapija ateityje galėtų būti ypač perspektyvi moterims. Teoriškai, jei moterys jaunesniame amžiuje išsaugotų savo menstruacijų kraujo ląsteles ar iš jų gautas užląstelines pūsleles, ateityje jas būtų galima panaudoti individualizuotam jų pačių audinių atstatymui. Būtent šia kryptimi dabar aktyviai dirbame.
– Kodėl taip svarbu gydymą pritaikyti konkretaus žmogaus audiniams ir biologinėms savybėms?
– Tai labai svarbu, nes visi pacientai yra skirtingi. Net tarptautiniuose osteoartrito kongresuose vis dažniau pabrėžiama, kad pacientų reakcija į tą pačią terapiją gali būti labai nevienoda – vienam pacientui gydymas gali būti veiksmingas, o kitam neduoti laukiamo rezultato dėl skirtingų biologinių savybių, audinių būklės ar ligos priežasčių ir jos eigos pobūdžio.
Todėl būtina atsižvelgti į kiekvieno žmogaus savybes ir taikyti gydymą, kuris veiktų būtent jo audinius ir ląsteles bei skatintų jų atsistatymą.
– Grįžtant prie regeneracinės medicinos apskritai, ar galime ją laikyti viena pažangiausių personalizuotos medicinos krypčių?
– Taip, tikrai galime. Regeneracinė medicina labai personalizuotai žiūri į pacientą. Ji orientuojasi į konkretų pacientą, jo audinius, biologines savybes ir individualius organizmo poreikius. Tai yra ateities medicina, atverianti kelią naujoms biologinėms technologijoms, kurios galėtų ne tik slopinti simptomus, bet ir skatinti pažeistų audinių atsistatymą.
Manau, kad šiandien regeneracinė medicina yra vienas stipriausių mokslo pažangos variklių. Norisi tikėti, kad artimiausioje ateityje šios biologinės technologijos taps kasdienės klinikinės praktikos dalimi ir pasiūlys efektyvesnes alternatyvas dabartiniams gydymo metodams, kurie ne visada užtikrina ilgalaikius rezultatus.
– Kada tokie sprendimai galėtų pasiekti klinikinę praktiką?
– Tiksliai prognozuoti laiką yra labai sudėtinga, tačiau progresas šioje srityje yra labai spartus. Šiuo metu mūsų ir daugelio kitų mokslininkų tyrimai dar yra ikiklinikinėje stadijoje – jie atliekami laboratorijoje, tiriant ląsteles ir jų poveikį laboratorinėmis sąlygomis.
Kitas etapas – tyrimai su gyvūnais, vėliau – klinikiniai tyrimai su pacientais. Iki terapijos, kurią būtų galima, paprastai sakant, nusipirkti vaistinėje, turėtų praeiti dar nemažai laiko. Tai ilgas ir atsakingas procesas, nes būtina įvertinti ne tik siūlomos terapijos veiksmingumą, bet ir jos saugumą.
– Kokie didžiausi regeneracinės medicinos iššūkiai?
– Iššūkių yra daug. Technologiškai sudėtinga užtikrinti stabilų biologinį atsaką. Pavyzdžiui, užląstelinės pūslelės gali skirtingai veikti skirtinguose audiniuose ir skirtinguose pacientuose. Todėl labai svarbus jų taikymo standartizavimas.
Kitas iššūkis – finansavimas. Tokie tyrimai yra brangūs, o konkurencija dėl mokslinių projektų finansavimo didelė.
Dar vienas svarbus aspektas – reguliacinė sistema. Ji yra labai griežta, ir tai suprantama: kai kalbame apie pažangių gydymo būdų taikymą žmonėms, turi būti labai aiškiai įvertintas saugumas, nauda ir rizikos.
– Ar regeneracinę mediciną dar reikia „įrodinėti“ kaip svarbią kryptį, ypač valstybiu lygmeniu, kai reikia gauti finansavimą tyrimams?
– Man atrodo, kad įrodinėti jau nebereikia. Regeneracinė medicina yra viena perspektyviausių krypčių, galinčių priartinti mus prie pažangesnių terapijų.
Mes labai glaudžiai dirbame su chemikais ir inžinieriais iš Kauno technologijos universiteto. Tai puikūs mokslininkai, puiki disciplina. Jungdami pajėgas galime stiprinti regeneracinės medicinos frontą.
– Ar Lietuva turi potencialo tapti stipria regeneracinės medicinos šalimi?
– Tikrai taip. Lietuva tampa vis labiau matoma ne tik regione, bet ir tarptautiniu mastu dėl stiprių mokslinių kompetencijų biomedicinos, biotechnologijų ir lazerinių technologijų srityse. Mūsų šalies mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, bendradarbiauja su užsienio tyrimų centrais ir prisideda prie pažangių technologijų kūrimo.
Kartu svarbu pabrėžti, kad stiprėja ir mūsų pačių mokslinis potencialas. Labai džiugu matyti į Lietuvą grįžtančius mokslininkus, patirtį sukaupusius tokiuose pasaulinio lygio centruose kaip Oksfordas, ar Harvardas. Jie ne tik tęsia savo tyrimus Lietuvoje, bet ir prisideda prie naujų mokslo krypčių stiprinimo bei tarptautinės kompetencijos augimo.
Nors Lietuva yra nedidelė šalis, mokslo srityje esame konkurencingi ir lankstūs. Manau, kad regeneracinės medicinos srityje tikrai turime potencialo būti tarp stiprių ir matomų valstybių. Kaip pavyzdys, Inovatyvios medicinos centre kartu su Airijos ir Ispanijos universitetais dalyvaujame projekte TWINFLAG, kuris skirtas tobulinti mokslininkų kompetencijas ir žinias užląstelinių pūslelių pritaikyme uždegiminėms ir degeneracinėms sąnarių ligoms.
– Kokios personalizuotos medicinos kryptys Europoje jums atrodo perspektyviausios?
– Be regeneracinės medicinos, viena perspektyviausių krypčių šiandien yra bioinžinerija. Ypač daug dėmesio sulaukia audinių biospausdinimas, kuris ateityje galėtų sudaryti galimybes kurti individualizuotus audinių ar net organų pakaitalus, pritaikytus konkrečiam pacientui.
Taip pat labai sparčiai vystosi genų redagavimo technologijos, atveriančios naujas galimybes tiksliniam genetinių ligų gydymui ir individualizuotoms terapijoms. Didžiulį proveržį pastaraisiais metais pasiekė ir dirbtinis intelektas – jo galimybės analizuoti sudėtingus biologinius duomenis, prognozuoti ligų eigą ar padėti parinkti efektyviausią gydymą gerokai pranoko daugelio lūkesčius.
Dar viena itin svarbi kryptis yra biožymenų paieška ir analizė. Tai gali būti biožymenys, randami užląstelinėse pūslelėse, kraujyje ar kituose audiniuose. Jie suteikia labai daug informacijos apie ligos eigą, organizmo reakciją į gydymą, terapijos efektyvumą bei galimą ligos progresavimą. Tokie sprendimai ateityje gali tapti svarbia personalizuotos medicinos dalimi, leidžiančia gydymą pritaikyti daug tiksliau kiekvienam pacientui.
