Sekite 15min Google
Atrasti savitą žvilgsnį mieste, kurį prieš tave fotografavo milijonai žmonių, nėra paprasta. G. Jauniškio kelionė sutapo su Niujorko mados savaite, tad ir taip spalvingose miesto gatvėse tuo metu netrūko išskirtinių žmonių, skirtingų stilių ir netikėtų scenų. Fotografą labiausiai traukė tai, ko šiame mieste negali numatyti iš anksto.
„Neieškojau vietų, kurias būtinai turėčiau nufotografuoti, – fotografavau tai, ką tuo metu jaučiau ir norėjau. Žinoma, Niujorke labai lengva susitelkti į garsiausius objektus, tačiau man įdomiausia pastebėti tai, kas vyksta šalia: žmones ir jų charakterius“, – pasakoja fotografas.
Patys niujorkiečiai G. Jauniškį nustebino bene labiausiai. Prieš kelionę apie juos jis buvo susidaręs kiek kitokį įspūdį, todėl iš pradžių prie nepažįstamųjų su kamera artinosi nedrąsiai. Tačiau nė vienas žmogus, kurio paprašė leidimo fotografuoti, neatsisakė.
„Niujorkiečiai man net šiek tiek primena lietuvius. Iš šalies galime atrodyti šalti, esame gana konkretūs, tačiau pradėjus bendrauti atsiskleidžia visai kita pusė. Sutikau labai malonių, paslaugių ir atvirų žmonių“, – prisimena jis.
Fotografo žvilgsnis krypo ir į miesto architektūrą. Jam buvo įdomu ieškoti rakursų, kuriuose senieji Niujorko fasadai susitinka su stikliniais dangoraižiais. Tačiau miestui žavesio, anot jo, suteikia ir tam tikra netvarka. Pasukęs už kampo niekada nežinai, ką pamatysi – įdomų praeivį, netikėtą situaciją ar tiesiog dėmesį patraukiančią kasdienybės akimirką.
„Vienu metu žiūri į vaizdą, kurį esi šimtus kartų matęs filmuose, o kitu dėmesį patraukia visai paprasta gatvės scena. Man tokios akimirkos ir yra įdomiausios – kai pamatai tai, pro ką kitas galbūt tiesiog praeitų“, – sako G. Jauniškis.
Profesionalią kamerą palikti namuose fotografui jau nebuvo visiškai naujas eksperimentas – taip jis keliavo ir po Japoniją. Tačiau Niujorkas iškėlė kitokių iššūkių. Čia viskas juda greitai, tad kartais svarbiausia spėti išsitraukti telefoną, kol pastebėta akimirka neišnyko minioje. Be to, fotografuodamas telefonu mažiau krenti į akis, o tai, pasak G. Jauniškio, gatvėje suteikia daugiau laisvės.
Visai kitoks išbandymas laukė pakilus virš miesto. Ant Rokfelerio centro apžvalgos aikštelės G. Jauniškis fotografavo Niujorką jau nusileidus saulei, kai vienas po kito pradėjo šviesti dangoraižių langai.
„Labiausiai nustebino, kiek detalių pavyko išsaugoti jau sutemus. Žvelgdamas į Niujorko panoramą, nori aprėpti visą miestą, bet paskui pradedi tyrinėti smulkmenas – pastatus, langus, šviesas. Būtent ten 200 megapikselių kamerą ir buvo įdomiausia išbandyti“, – pasakoja fotografas.
Kelionėje atsirado vietos ir filmavimui. Išbandęs APV („Advanced Professional Video“) formatą, G. Jauniškis sako nustebęs, kaip gali atrodyti telefonu užfiksuotas Niujorko šurmulys.
„Niujorke kartais net nereikia nieko kurti – užtenka pasirinkti kadrą ir leisti miestui jame gyventi. Žmonės, automobiliai, šviesos – esant tinkamoms sąlygoms, medžiaga gali priminti filmo sceną“, – sako jis.
Fotografas dar kartą įsitikino, kad kelionėje profesionalios kameros gali ir neprireikti. Tačiau vieną dalyką G. Jauniškis pabrėžia: kad ir kiek galimybių turėtų išmanusis telefonas, įdomiausią kadrą vis tiek pirmiausia turi pastebėti žmogus.
„Kartais tikimės, kad technologija viską padarys už mus, bet fotografijoje taip neveikia. Reikia pažinti turimą kamerą, suprasti šviesą, kompoziciją ir nebijoti eksperimentuoti. Juk net ir turėdamas gerą teptuką vis tiek turi išmokti tapyti“, – sako G. Jauniškis.
