Nufilmuoti šio porūšio orkas, vadinamas pakrantės orkomis, yra retai pasitaikanti sėkmė. Nufilmuoti jas besimaitinančias – dvigubai reta sėkmė.
S.Moore'as išsirengė į banginių stebėjimo bendrovės surengtą pasiplaukiojimą laivu, kai turistų grupė pastebėjo orkas. Pavyko pamatyti dvi pateles ir du jauniklius, o plaukiojimo gidai įžiūrėjo, kad stambūs vandens žinduoliai kažką ėda. Tad S.Moore'as į orą iškėlė savo skraidyklę ir nukreipė jos kamerą patikrinti, kas gi atsirado ant orkų pietų stalo.
„Ir staiga viena iš jų iškėlė auką į paviršių – visą ryklį. Ir jis dar buvo gyvas, dar rangėsi“, – sakė kelionės organizatorių atstovė, jūrų biologė Katlyn Taylor. Gyvas ryklys – tai turbūt pats ekstremaliausias patiekalas pasaulyje.
Labiausiai tikėtina, kad tai buvo septynžiaunis ryklys. Anot K.Taylor, šios rūšies atstovai būdingi San Fransisko ir Monterėjaus įlankoms. Nors šios kremzlinės žuvys gali pasiekti didesnį nei 3 metrų ilgį, orkų sumedžiotoji žuvis buvo arčiau pusantro metro dydžio – didesnis už orkų jauniklius.
Pakrantės orkų maitinimąsi pamatyti labai sunku – paprastai jos maitinasi žuvimis, rykliais ir kalmarais, tad dažniausiai tai daro giliai po vandeniu. Faktas, kad orkos maitinasi rykliais, mokslininkams jau yra žinomas iš anksčiau. Gana dažnai pasitaiko, kad į krantą išplautų orkų gaišenų skrandžiuose aptinkama ryklių likučių, be to šių gyvūnų dantys būna gerokai nusidėvėję dėl kietos ir šiurkščios ryklių odos kramtymo.
Pakrančių orkos Monterėjaus įlankoje pasirodo tik kokį kartą per metus. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kur jos praleidžia likusį gyvenimo laiką, tačiau mokslininkai jų yra pastebėję įvairiose vietose nuo Kalifornijos pietų iki Aliaskos.
Šiuos gyvūnus tirti sudėtinga. Jie sugeba ilgai išbūti nekvėpavę, plaukioja labai greitai ir gali nukeliauti toli į atviras jūras. Bet tuo orkos ir įdomios – niekada nežinai, kas gali nutikti
Monterėjaus įlankoje dažniau matomos dėmėtosios orkos paprastai maitinasi kitais žinduoliais. Tiesa, dėmėtųjų ir pakrantės orkų dar negalima išskirti į griežtai atskiras rūšis, tačiau ilgainiui jos tikriausiai atsiskirs: skiriasi jų meniu, skiriasi „kalba“, be to, jos tarpusavy nesikryžmina.
„Šiuos gyvūnus tirti sudėtinga. Jie sugeba ilgai išbūti nekvėpavę, plaukioja labai greitai ir gali nukeliauti toli į atviras jūras. Bet tuo orkos ir įdomios – niekada nežinai, kas gali nutikti“, – pasakojo mokslininkė.
