Sekite 15min Google
„Naujokai, ypač tie, kuriems tai pirmasis darbas, dažnai dar neturi instinktyvaus gebėjimo pajusti, kad kažkas yra ne taip. Jiems gali būti sunkiau atpažinti sukčiavimo ir duomenų viliojimo schemas, netikrus prisijungimo puslapius, fiktyvias slaptažodžio keitimo užklausas, sufabrikuotas IT pagalbos specialistų žinutes ar kenkėjiškus priedus, užmaskuotus kaip adaptacijos dokumentai.
Reikėtų turėti tai galvoje ir imtis atitinkamų priemonių, nes tai ne darbuotojų, o verslo problema“, – sako Karolis Arbačiauskas, slaptažodžių tvarkyklės „NordPass“ ir ją vystančios bendrovės „Nord Security“ produkto vadovas.
Nuolat augančuos „Nord Security“ grupės įmonėse šiuo metu dirba per 2100 specialistų. Iš jų apie 1500 – Lietuvoje. Be Vilniaus ir Kauno, kompanija dar turi biurus Lenkijoje (Varšuvoje ir Krokuvoje), Vokietijoje (Berlyne) ir Nyderlanduose (Amsterdame). Kadangi bendrovė nuolat samdo specialistus, naujų darbuotojų įvedimas yra kasdienybė.
„Laikinieji“ slaptažodžiai
K.Arbačiauskas pastebi, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, problemos dažnai prasideda dar prieš pirmąją darbo dieną – prisijungimo duomenys neretai siunčiami el. paštu, žinučių programėlėmis ar SMS atviru tekstu (neužšifruotos). Žmonės šias žinutes ne visada ištrina, tad informacija lieka telefone neapsaugota – ją galima perimti ar pavogti.
Ne ką geresnė idėja – įteikti darbuotojams nešiojamuosius kompiuterius su slaptažodžiais, užrašytais ant lapelių. Jie greičiausiai taip ir liks prilipinti prie monitoriaus ar pertvaros amžiams ir taps saugumo spraga.
„Dar viena gana įprasta praktika, kai siekiant naujokams palengvinti adaptaciją, dar prieš jiems atvykstant sukuriami laikini prisijungimo duomenys (paprastai – darbuotojo pašto adresas ir slaptažodis). Vadinamieji pirmosios dienos slaptažodžiai dažnai būna paprasti – sudaryti iš įmonės ar naujo darbuotojo vardo arba lengvai įsimenamos frazės, pavyzdžiui, „Welcome2026“.
Šie laikini prisijungimo duomenys turėtų būti pakeisti pirmą kartą prisijungus. Deja, jie dažnai tampa nuolatiniais ir būna pakartotinai naudojami kitose paskyrose. Geriau sugeneruoti unikalius prisijungimo duomenis, perduoti juos saugiu kanalu, pavyzdžiui, per slaptažodžių tvarkyklę, ir įpareigoti pakeisti pirmojo prisijungimo metu“, – patirtimi dalijasi K.Arbačiauskas.
Kitos dažnos adaptacijos klaidos, didinančios kibernetinio saugumo riziką:
- Perteklinės prieigos teisės. Naujokams suteikiamos visos administratoriaus teisės arba plati prieiga prie tinklo, užuot vadovaujantis mažiausių teisių principu (angl. principle of least privilege).
- Apleistos paskyros. Prieiga neatšaukiama laiku, kai naujas darbuotojas pakeičia pareigas arba išeina netrukus po įdarbinimo – pavyzdžiui, nepraėjus bandomojo laikotarpio.
- Atideliojami saugumo mokymai. Baziniai kibernetinio saugumo ir skaitmeninės higienos mokymai atidedami kelioms savaitėms po darbo pradžios arba visiškai praleidžiami.
- Saugumo politikos trūkumas. Nauji darbuotojai neturi aiškių gairių, kaip tinkamai naudoti įmonės ir trečiųjų šalių skaitmeninius įrankius, nežino duomenų tvarkymo ir pranešimo apie įtartiną veiklą procedūrų.
- Nepatikrinti įrenginiai. Darbuotojų asmeniniams įrenginiams leidžiama jungtis prie įmonės tinklo be galinių taškų apsaugos (angl. endpoint security) ir / arba mobiliojo įrenginio valdymo (angl. mobile device management, MDM) sistemų.
Šios spragos sukuria tiesiogines saugumo rizikas, galinčias atverti organizacijos tinklus piktavaliams.
„Vieno neteisingo paspaudimo gali užtekti, kad išpirkos reikalaujanti programa išplistų visame tinkle arba kad užpuolikai gautų prieigą prie kritinių sistemų. Todėl tinkamas ir saugus naujų darbuotojų įvedimas į pareigas neturėtų būti pasirinkimas“, – sako K.Arbačiauskas. – „Darbdavys turi pats elgtis atsakingai, pasirūpinti mokymais ir užtikrinti, kad žmonės žinotų esmines skaitmeninės higienos taisykles, gebėtų atpažinti sukčiavimo požymius.“
Jis taip pat siūlo vykdyti periodinius žinių patikrinimus, įskaitant phishing atakų simuliacijas. Šie įgūdžiai gali apsaugoti verslą nuo nemažų nuostolių ir pravers darbuotojams asmeniniame gyvenime.
