NASA ekspertai nustatė tikslų gigantiško Antarktidos plyšio ilgį – 112 kilometrų.
Plyšys veriasi viename iš pažeidžiamiausių pietinio žemyno ledynų. Plyšio ilgis – 112 km, plotis – 100 m, o gylis – 500 m. Jo atsiradimas liudija apie ledo masyvo irimą ir netrukus atsirasiantį megaledkalnį, kurio plotas bus apie 6500 km². Palyginimui, Lietuvos plotas – 65 300 km².
Plyšys susidarė Larseno ledyne, o tiksliau, jo dalyje, vadinamoje Larsen C. Pažymėtina, kad šelfinis ledynas aktyviai irti pradėjo antroje XX amžiaus pusėje. Ekspertai mano, kad gigantiškas plyšys pasirodė gan neseniai. Tad, ledo masyvas ỹra itin sparčiai. O dar svarbiau, kad plyšys ir toliau ryžtingai auga.
Kai Pietų pusrutulyje bus vasara, ledynas virs didžiuliu ledkalniu. Ekspertų nuomone, Larseno C irimas paspartins kontinentinių Antarktidos ledynų tirpsmą ir slinkimą – dabar juos sulaiko yrantis ledynas. Galiausiai dėl to Pasaulinio okeano vandens lygis pakils 82 cm.
Pažymėsime, kad Larseno ledynas yra trečias pagal dydį šelfinis (tai yra, gulintis ant vandens) Antarktidos ledynas. Dešimtis tūkstančių metų jis buvo stabilus, tačiau pastaraisiais metais neteko dviejų iš trijų savo stambiausių ledo masyvų.
1995 metais nuo pagrindinio Larseno ledyno masyvo atskilo Larsen A. Iš Larsen B teliko nuolaužos. Visais atvejai ledynas iro staigiai.
Mokslininkai ilgai manė, kad klimato kaita labiausiai gresia šiaurinėms antžeminio ledo atsargoms. Tačiau naujos išvados dar kartą įrodo, kad ne tik joms.
