Visa tai yra dalis ambicingo JAV plano Mėnulyje įkurti nuolatinę bazę.
Prie projekto prisideda ir „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso kosmoso bendrovė „Blue Origin“, kuri pateko tarp kompanijų, gavusių NASA kontraktus naujajai technikai kurti.
Naujosios kosmoso lenktynės
JAV tikslas – iki 2029 metų, kol baigsis prezidento Donaldo Trumpo kadencija, sugrąžinti amerikiečių astronautus į Mėnulio paviršių.
Tačiau NASA skuba ne be priežasties – dėl Mėnulio varžomasi su Kinija, kuri taip pat planuoja iki 2030-ųjų ten išlaipinti žmones.
Pirmadienį Kinija į kosminę stotį „Tiangong“ išsiuntė erdvėlaivį „Shenzhou-23“, dar kartą parodydama, kad jos kosmoso programa sparčiai juda į priekį.
Tuo metu NASA kovą paskelbė apie maždaug 17,2 mlrd. eurų vertės programą, pagal kurią Mėnulio pietiniame ašigalyje iki 2032 metų būtų statoma nuolatinė bazė, naudojanti saulės ir branduolinę energiją.
NASA vadovas Jaredas Isaacmanas pareiškė, kad JAV „daugiau niekada nepraras Mėnulio“.
Pirmiausia – robotai
Prieš astronautų misijas NASA planuoja į Mėnulį siųsti robotinius aparatus, kurie tyrinės paviršių ir sudarys sudėtingo reljefo žemėlapius.
Taip pat ketinama gabenti transporto priemones, galėsiančias vežti astronautus bei mokslinę ir ryšio įrangą.
NASA pranešė, kad kontraktai skirti tokioms bendrovėms kaip „Blue Origin“, „Intuitive Machines“ ir „Astrobotic“.
Pavyzdžiui, „Blue Origin“ kuriamas nusileidimo aparatas „Endurance“ turėtų gebėti itin tiksliai nusileisti ir autonomiškai naviguoti.
Tuo metu „Astrobotic“ aparatas „Griffin-1“ planuojamas netoli Mėnulio pietinio ašigalio esančiame Nobile krateryje.
Į Mėnulį taip pat būtų gabenamos aukštos raiškos kameros ir lazerių technologijomis paremti įrankiai, padėsiantys aparatams saugiai nusileisti.
NASA teigimu, robotinių tyrimų etapas turėtų trukti iki 2029 metų – per tą laiką planuojami 25 paleidimai ir 4 tonų krovinio nugabenimas į Mėnulį.
Bazė Mėnulyje – jau nebe fantastika
Vėliau NASA planuoja Mėnulyje įrengti branduolinės ir saulės energijos sistemas, įskaitant branduolinio skilimo reaktorius.
Agentūra tikisi, kad iki 2032 metų astronautai jau galės gyventi „pusiau nuolatinėse“ gyvenvietėse.
Didelis dėmesys skiriamas Mėnulio pietiniam ašigaliui, nes ten aptiktas ledas galėtų būti naudojamas geriamajam vandeniui ir deguonies gamybai.
Tačiau ekspertai abejoja, ar NASA spės įgyvendinti tokį ambicingą grafiką.
Nors JAV neseniai sėkmingai įvykdė „Artemis II“ misiją, kurios metu keturi astronautai apskriejo Mėnulį, dalis mokslininkų mano, kad pirmoji žmones į Mėnulį šiame etape gali sugrąžinti būtent Kinija.
„Manęs visiškai nenustebintų, jei Kinija ten atsidurtų pirmoji“, – BBC sakė Mėnulio tyrimų mokslininkas Simeonas Barberis.
Pasak jo, didžiausias iššūkis išlieka tas pats – saugiai nuleisti astronautus ant Mėnulio paviršiaus.
Prie šios problemos dirba Elono Musko bendrovė „SpaceX“, kuri kuria „Starship Human Landing System“ erdvėlaivį, tačiau projektą iki šiol lydi vėlavimai ir techniniai trikdžiai.
