Kad laukinės gamtos vaizdo įrašai yra viena sparčiausiai augančių turinio nišų internete, patvirtina ir naujausi moksliniai duomenys. Prestižiniame žurnale „Nature Communications Sustainability“ publikuotas tyrimas atskleidė, kad laukinės gamtos ir edukacinis turinys užima reikšmingą vietą „YouTube“ ekosistemoje, kuria kas mėnesį naudojasi daugiau kaip 2,5 milijardo aktyvių vartotojų.
Tyrimo autoriai skaičiuoja, kad kategorija „Augintiniai ir gyvūnai“ („Pets and Animals“), kuriai priskiriami ir laukinės gamtos vaizdo įrašai, sudaro apie 6,4 proc. viso platformoje publikuojamo turinio. Tyrėjų teigimu, tokie vaizdo įrašai reguliariai surenka milijonines peržiūras ir išsiskiria itin aukštu auditorijos įsitraukimu.
Tokios sėkmės pavyzdys – garsus Didžiosios Britanijos laukinės gamtos menininkas Robertas Fulleris. Norėdamas pats geriau pažinti paukščių elgesį, jis paslėpė kameras inkiluose. Šiandien jo „YouTube“ kanalas, transliuojantis tiesioginius vaizdus iš pelėdų, pelėsakalių ar tulžių lizdų, peržengė milijono prenumeratorių ribą ir kas mėnesį surenka vidutiniškai po 2,8 mln. peržiūrų.
Nesunku net pradedančiajam
Pasak „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų eksperto Sauliaus Kalašnikovo, dar visai neseniai norint kokybiškai užfiksuoti skrendantį ar lizde besitvarkantį paukštį reikėdavo profesionalios ir brangios įrangos, tačiau situaciją iš esmės keičia dirbtinio intelekto sprendimai. Šiuolaikinės kameros geba automatizuoti daugelį procesų, kuriems anksčiau reikėjo nemažai patirties ir techninių žinių.
„Dirbtinis intelektas stipriai sumažino barjerus pradedantiesiems gamtos fotografams. Šiuolaikinės kameros pačios akimirksniu atpažįsta gyvūnų bei paukščių akis ir sugeba jas idealiai sekti, net jei objektas juda labai greitai ar chaotiškai. Žmogui nebereikia turėti ilgametės patirties ar specialių įgūdžių rankiniu būdu reguliuojant vaizdo ryškumą – užtenka nukreipti objektyvą reikiama kryptimi, o visa kita technika padaro pati, išlaikydama aukštą vaizdo kokybę“, – sako S.Kalašnikovas.
Eksperto teigimu, dirbtinis intelektas padeda ne tik fotografuojant ar filmuojant, bet ir tvarkant sukauptą medžiagą, pavyzdžiui, supaprastina montažo procesus, padeda atsirinkti geriausius kadrus ir net pagerinti vaizdo kokybę esant prastam apšvietimui.
Vaizdo transliacijų įvairovė
Anot S.Kalašnikovo, tiesioginių vaizdo transliacijų populiarumą ypač paskatino koronaviruso pandemija, kai žmonių galimybės keliauti ir lankytis viešose vietose buvo smarkiai apribotos.
Anot jo, šiandien internete suvedus raktinius žodžius „kameros“, „transliacijos“, nesunku rasti daugybę gyvai vaizdą transliuojančių kamerų iš įvairiausių Lietuvos vietų, pavyzdžiui, iš Palangos tilto, Katedros aikštės ar net iš ką tik atsivestus jauniklius maitinančio juodojo gandro lizdo. Pasak S.Kalašnikovo, galimybė stebėti autentišką gyvenimą ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl laukinės gamtos transliacijos sulaukia tokio didelio susidomėjimo.
„Žiūrovus traukia ne tik estetiniai vaizdai, bet ir emocinis ryšys su stebimais gyvūnais, galimybė sekti jų kasdienybę, jaudintis dėl išsiritusių jauniklių ar laukti pirmojo jų skrydžio. Neatsitiktinai didelio dėmesio sulaukia gandrų transliacijos – juk gandrai Lietuvoje turi ypatingą reikšmę, o galimybė iš arti stebėti šio paukščio gyvenimą leidžia dar stipriau pajusti ryšį su mūsų gamta ir lietuvių tradicijomis“, – įžvalgomis dalijasi S.Kalašnikovas.
Neapsiriboja tik peržiūromis
Pasak „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų eksperto, dėl technologijų pažangos kokybišką gamtos turinį šiandien gali kurti gerokai platesnis žmonių ratas. Nors viešai nėra skelbiamos vienodos pajamų formulės visiems kūrėjams, įvairūs šaltiniai nurodo, kad už tūkstantį peržiūrų „YouTube“ platformoje autoriai gali uždirbti nuo kelių iki keliolikos JAV dolerių. Todėl milijoną peržiūrų pasiekęs vaizdo įrašas gali sugeneruoti iki kelių dešimčių tūkstančių dolerių pajamų, priklausomai nuo auditorijos geografijos, reklamos rinkos ir kitų veiksnių.
Pasak S.Kalašnikovo, gamtos vaizdo turinys neturi kalbos barjerų, todėl jis lengvai pasiekia auditorijas įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant ir JAV ar Jungtinę Karalystę, kuriose reklamos įkainiai yra aukštesni. Didelė auditorija atveria galimybių sulaukti žiūrovų paramos, bendradarbiauti su prekių ženklais, parduoti autorinę atributiką.
„Iš pirmo žvilgsnio įprastas vaizdas iš gandro lizdo gali tapti ne tik įdomiu gamtos stebėjimo projektu, bet ir pagrindu tarptautinę auditoriją pritraukiančiam vaizdo turinio kanalui. Ne tik gandrai, bet ir kiti Lietuvoje gyvenantys paukščiai turi potencialo tapti interneto žvaigždėmis. Jei žmonės visame pasaulyje gali valandų valandas stebėti pelėdas ar tulžius, kodėl kita pasauline sensacija negalėtų tapti ir strazdas giesmininkas iš Lietuvos girios?“, – apibendrina Saulius Kalašnikovas.
