Į vandenyną raketos dalis nukrito penktadienį 14 val. 39 min. Lietuvos laiku. Kadangi objektas skrido nekontroliuojamai, visiškai tikslios prognozės, kur ir kada nukris raketa, pateikti mokslininkai negalėjo.
Delfto technologijų universiteto Nyderlanduose ekspertas dr. Marco Lanbroekas teigė manantis, kad JAV Kosmoso pajėgos stebėjo raketos grįžimą į atmosferą kosminių palydovų pagalba.
13 metrų ilgio ir 11 tonų svorio eksperimentinė raketa „ZQ–3 R/B“ kinų privačios bendrovės „LandSpace“ į kosmosą buvo paleista gruodžio 3 d. Pati raketa sėkmingai pasiekė orbitą, bet jos daugkartiniam naudojimui skirta pakopa nusileidimo metu sprogo.
Europos Sąjungos kosmoso stebėjimo ir sekimo operacijų centrai
raketos orbitą pasiekusią pakopą vertino kaip „gana didelį objektą, kurį reikia atidžiai stebėti“.
Ši raketos dalis ir prie jos pritvirtintas bandomasis „krovinys“ – metalinis bakas – beveik du mėnesius skriejo orbita aplink Žemę, pamažu iš jos iškrypdama.
„Daily Mail“ kalbintų ekspertų teigimu, įvairios kosminės nuolaužos virš Jungtinės Karalystės praskrieja maždaug 70 kartų per mėnesį. Didžioji dalis į Žemę nukrentančių kosminių šiukšlių sudega atmosferoje, bet retais atvejais itin dideli gabalai gali pasiekti Žemę.
Nors tikimybė, kad krintantis raketos fragmentas padarys žalą gyvybei ar turtui, yra itin maža, mokslininkai įspėja, kad kosminių šiukšlių keliamas pavojus didėja.
Naujausias Britų Kolumbijos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad šiuo metu yra 10 proc. tikimybė, kad per ateinantį dešimtmetį vienas ar daugiau žmonių žus dėl kosminių šiukšlių.
Be to, mokslininkai įspėja, kad krintančios nuolaužos gali kelti grėsmę oro transportui, nes yra 26 proc. tikimybė, kad kažkada per artimiausią dešimtmetį nuolaužos kris į vieną iš judriausių pasaulio oro erdvių.
Tikimybė, kad kosminė šiukšlė pataikys į lėktuvą, yra labai maža, bet esant tokios grėsmės atvejui, tikėtina, tektų didelėje pasaulio dalyje uždaryti oro erdvę, o tai sukeltų chaosą tarp keliautojų.
