Pavyzdžiui, gruodį aštuonių palydovų grupė išskris stebėti atmosferos tose platumose, kur dažniausiai formuojasi uraganai, ir taip gerinti audrų prognozavimą.
Dar šį mėnesį turėtų pakilti pirmasis RAVAN projekto palydovas; šio projekto tikslas – stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų judėjimą atmosferoje. Ateityje tokiais palydovais turėtų būti apgaubtas visas Žemės rutulys.
Dar viena 12 palydovų misija turėtų stebėti tropines audras bei oro užterštumą. Šių misijų palydovų dydžiai gana panašūs – kelios dešimtys centimetrų, o masės – nuo kelių iki keliasdešimt kilogramų.
Naudojant tokius palydovus, misijos tampa gerokai pigesnės, nei gaminant didelius orbitinius zondus.
Tokios ir panašios misijos, ir apskritai kosmoso tyrimai, turi ir neigiamą pasekmę – kosmines šiukšles. NASA duomenimis, pavojingų pavienių objektų yra apie pusę milijono.
Po truputį vis svarstoma, ką su tomis šiukšlėmis daryti, bet kol kas rimto progreso šioje srityje nėra, nes tai paprasčiausiai ekonomiškai nenaudinga. Dabar iškeltas pasiūlymas, iš kurio naudos gali būti: seni palydovai gali būti panaudoti kaip detalės Marso kolonijai statyti.
Pirminiams bandymams reikėtų apie 100 milijonų dolerių.
Palydovai – tinkamų šiuo metu yra apie šimtą – galėtų būti nutempti į Marso orbitą, o tada panaudoti dalims arba joje, arba Marso paviršiuje. Daugelis palydovų turi daugybę standartinių detalių, kurias būtų galima panaudoti iš naujo.
Idėjos autoriaus teigimu, pirminiams bandymams reikėtų apie 100 milijonų dolerių; padedant privačiam kapitalui, šią sumą turėtų pavykti surinkti per porą metų.
