BAS teigė, kad naujas ledkalnis susidarė dėl natūralaus proceso, vadinamo „kalvėjimu“,o ne dėl klimato kaitos, kuri sparčiau tirpina ledo šleifą.
1550 kvadratinių kilometrų dydžio ledkalnis atsiskyrė nuo 150 metrų storio Brunto ledo šelfo praėjus dešimtmečiui po to, kai mokslininkai pirmą kartą pastebėjo didžiulius šelfo įtrūkimus, rašo „Science Alert“.
„Šio ledkalnių tirpimo įvykio buvo tikėtasi ir jis yra natūralios Brunto ledo šelfo elgsenos dalis. Jis nėra susijęs su klimato kaita. Mūsų mokslo ir veiklos komandos toliau realiuoju laiku stebi ledo šelfą, kad užtikrintų, jog jis yra saugus, ir toliau vykdytų mokslinę veiklą“, – pranešime spaudai sakė BAS glaciologas profesorius Dominicas Hodgsonas.
Nors šiuo metų laiku Antarktidos jūros ledo plotas visada smarkiai mažėja, šiemet jis mažėjo neįprastai sparčiai, sausio pradžioje pranešė Nacionalinio sniego ir ledo duomenų centro mokslininkai.
Gruodžio pabaigoje Antarktidos jūros ledo plotas buvo mažiausias per visą 45 metų palydovų fiksuojamą laikotarpį.
Naujausi duomenys rodo, kad jūros ledas nuo to laiko neatsigauna, todėl galima manyti, kad žemynas vasarą gali baigti antrus metus iš eilės užfiksuodamas naują rekordą.
„Yra ryšys tarp to, kas vyksta Antarktidoje, ir bendros atšilimo tendencijos visame likusiame pasaulyje, tačiau jis skiriasi nuo to, ką matome kalnų ledynuose ir ką matome Arktyje“, – CNN sakė Kolorado universiteto Boulderyje glaciologas Tedas Scambosas.
Palydovų duomenys, gauti dar 1978 m., rodo, kad dar 2014 ir 2015 m. regione buvo užfiksuotas rekordiškai didelis jūros ledo plotas. Tuomet 2016 m. jis staiga sumažėjo ir nuo to laiko išlieka mažesnis už vidurkį.
