Astronomai naudodamiesi JAV Radioastronomijos observatorijai priklausančia dešimties teleskopų sistema „Very Long Baseline Array“ nustatė, kad Oriono vijos plotis siekia 16 tūkst. šviesmečių, o tai, palyginti su ankstesnių skaičiavimų rezultatais, yra kur kas didesnis skaičius. Ankščiau tyrėjai manė, kad galaktikos vieta, kurioje mes gyvename, yra nedidelis struktūrinis darinys tarp Šaulio ir Persėjo atšakų. Naujausias tyrimas atskleidė, kad Oriono vija – kur kas didesnė, be to, gali būti Persėjo vijos atšaka.
Tikslus mūsų galaktikos struktūros nustatymas yra daug metų narpliojama problema – ją išspręsti sudėtinga dėl to, kad mokslininkai negali stebėti galaktikos iš šalies. Astronomams, siekiantiems nubraižyti detalų Paukščių Tako žvaigždėlapį, būtina atlikti tikslius skaičiavimus tarp galaktikoje esančių objektų. Kadangi kosminiai atstumai yra itin dideli, atsiranda nemažai skaičiavimo netikslumų. Nors visi dangaus tyrėjai sutinka, kad Paukščių Takas yra spiralinės struktūros, tarp jų esama nesutarimų dėl šios struktūros atšakų skaičiaus bei tikslios jų vietos, rašo Phys.org.
Tam, kad išspręstų šią problemą, mokslininkai pasitelkė minėtą teleskopų sistemą ir jos galimybę atlikti tiksliausius įmanomus dangaus kūnų padėties kitimus. Stebėdami objektus iš diametraliai priešingų Žemės orbitos aplink Saulę vietų, astronomai išnaudoja vadinamąjį paralakso efektą. Jo metu stebimas kosminio kūno padėties dangaus sferoje pokytis, atsirandantis dėl stebėtojo vietos kitimo. Atstumas apskaičiuojamas pasitelkus trigonometriją.
Pritaikę šį metodą tyrėjai apskaičiavo atstumus tarp žemės ir Paukščių Tako regionų, kuriose formuojasi žvaigždės. Nuo 2008 iki 2012 metų trukusių stebėjimų metu buvo ne tik apskaičiuoti atstumai tarp šių sričių, bet ir stebėtas jų judėjimas.
Astronomo Xu Ye ir kolegų atlikto tyrimo rezultatai skelbiami moksliniame žurnale „Astrophysical Journal“.
