Sekite 15min Google
„Visiškai suprantama, kodėl negavus tokio svarbaus pranešimo kyla nerimas. Noriu nuraminti, kad dažniausiai priežastis būna labai paprasta ir lengvai išsprendžiama. Telefonai pagal gamyklinius nustatymus automatiškai gauna tokius įspėjimus, tačiau žmogus pats gali juos išjungti arba nutildyti. Todėl rekomenduojame patikrinti pranešimų nustatymus savo telefone“, – sako T.Grinevičius.
Kaip pasitikrinti savo telefono nustatymus?
Jei įtariate, kad dėl nustatymų galėjote praleisti svarbius pranešimus, pavyzdžiui, siųstus visos šalies mastu, T.Grinevičius pateikia paprastą instrukciją, kaip pranešimus įjungti atgal.
„Apple“ telefonuose nueikite į „Nustatymus“ (angl. Settings), tada pasirinkite „Pranešimus“ (angl. Notifications) ir slinkite iki apačios, kur rasite pasirinkimą „Vyriausybės įspėjimai“ (angl. Government Alerts). Įjunkite visus tris įspėjimų tipus: „AMBER Alerts“, „Alert Level-2“ ir „Alert Level-3“. Jei nematote šių nustatymų, galite atnaujinti „iOS“ versiją.
„Android“ telefonuose perspėjimų nustatymai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo gamintojo, bet dažniausiai juos rasite taip: atidarykite „Nustatymus” (angl. Settings), pasirinkite „Pranešimus” (angl. Notifications), čia rasite „Papildomus nustatymus” (angl. Advanced settings) ir paspauskite ant „Belaidžių nepaprastųjų įspėjimų” (angl. Wireless emergency alerts). Čia įjunkite visus pranešimų lygius.
„Svarbu pabrėžti, kad gyventojų perspėjimo pranešimai nėra susiję su konkrečiu mobiliojo ryšio operatoriumi. Jie siunčiami per visų operatorių tinklus, todėl pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogus gali negauti įspėjimo, dažniausiai susijusios su telefono nustatymais arba įrenginio programine įranga“, – pažymi T.Grinevičius.
Kartais perspėjimai siunčiami tik tam tikrose teritorijose
Kartais gyventojų perspėjimo pranešimai siunčiami ne visai Lietuvai, o tik konkrečioms teritorijoms, kuriose kyla pavojus ar būtina informuoti gyventojus apie situaciją. Tokiais atvejais įspėjimai nepasiekia ir neturi pasiekti visų Lietuvos gyventojų.
„Pastarasis pranešimas apie geltoną oro pavojų buvo lokalaus perspėjimo pavyzdys. Jis buvo siunčiamas tik Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybių teritorijose bei daliai su šiomis teritorijomis besiribojančių savivaldybių gyventojų, kurie tuo metu buvo grėsmės zonoje. Todėl žmonės kituose Lietuvos miestuose jo negavo ne dėl telefono ar operatoriaus problemų, o todėl, kad konkreti grėsmė jų teritorijos neapėmė“, – atkreipia dėmesį T.Grinevičius.
Tokie lokalūs perspėjimai gyventojams sukelia daugiausiai neaiškumų. Išgirdę apie pavojų per žinias, bet negavę pranešimo į savo telefoną, žmonės ima nerimauti ir be reikalo keisti įrenginio nustatymus. Pasak T.Grinevičiaus, vienas iš galimų sprendimų ateityje galėtų būti pačios sistemos tobulinimas.
„Ateityje painiavą padėtų išspręsti papildoma informacija pačioje įspėjimo žinutėje. Pavyzdžiui, joje galėtų būti pažymėta, ar perspėjimas yra lokalus, ar skirtas visai šaliai. Tai iškart nuramintų tuos gyventojus, kuriems pranešimas ir nebuvo skirtas, neleistų be reikalo jaudintis“, – sako T.Grinevičius.