2016-07-21 17:18

Pragare nėra vietos slėpynėms („Doom“ apžvalga)

Šį pavasarį atgimusi kultinė šaudyklė „Doom“ po starto nepaliko abejingų. Dinamiškas, vietomis žiaurokas žaidimas, pulsuoja pragarišką energiją ir švysteli žaidėjus į tikrų tikriausią chaosą. Puikus audiovizualinis išpildymas, kvapą gniaužiantys specialieji efektai ir nepriekaištingas žaismo tempas. Žaidime yra viskas, ko tikėjosi tie, kurie norėjo šaudyti taip it už lango būtų devyniasdešimtieji.
„Doom“ akimirka
„Doom“ akimirka / Youtube/Gameon nuotr.

Žaidimą „Doom“ 1993 metais sukūrė kompanija „id Software“. Turbūt neverta nė sakyti, kad šis žaidimas, kaip ir kitais metais pasirodęs „Doom II“, tapo vienas žinomiausių kompiuterinių žaidimų apskritai ir yra pelnytai laikomi klasika.

Ir štai, po daugiau nei dešimtmečio kūrėjai pagaliau grąžina žaidėjus ten, kur viskas prasidėjo. Kaip ir prieš daugiau nei dvidešimt metų, „Doom“ nevargina ilgais įvadiniais filmukais ir nesileidžia į vidinio herojaus pasaulio paieškas.

Žaidėjo valdomas veikėjas pramerkia akis, nusiplėšia grandines ir beveik iš karto, čiupęs pistoletą, ima šaudyti iš visų galų lendančius demonus. Vėliau atsitiktiniame koridoriuje, praktiškai po penkių minučių nuo žaidimo pradžios, randamas galingas šratinis šautuvas ir „Doom“ staigiai įgauna pagreitį.

Ar ši pragaro karščių alsuojanti šaudyklė tiks jūsų vasaros vakarams, sužinote pažiūrėję vaizdo apžvalgą.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą