Sekite 15min Google
„Džiaugiamės, kad kartu su Lietuvos Karinėmis jūrų pajėgomis ir kitais partneriais kalbame apie Baltijos jūros regiono saugumą. Visas šią sutartį pasirašančias šalis vienija bendras interesas turėti mokslu grįstus sprendimus šalies gynybai ir pramonei. Šiomis dienomis visi esame sutarę, kad bet kokie nauji infrastruktūros ar inžineriniai sprendimai turi atliepti ne tik verslo bei pramonės, bet ir šalies gynybos interesus. Prie šio darbo pasirengę prisidėti Klaipėdos universiteto mokslininkai. Tam bus pasitelktos mokslinės laboratorijos bei turima inovatyvi įranga“, – sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Tadas Jablonskis pabrėžia, kad saugumui stiprinti reikalingos įvairių sričių žinios.
-
Karinio laivyno plėtra Lietuvoje: prireiks apie 1000 specialistų
-
Lietuva ir JAV stiprins bendradarbiavimą dronų ir kovos su dronais sistemų srityje
-
Prancūzijos „Naval Group“ ir Lietuvos mokslo centrai kurs jūrinės gynybos inovacijų laboratoriją
-
Lietuva su Norvegija bendradarbiaus vystant standartizuotų daugiafunkcinių karinių laivų programą
-
Klaipėdos uoste bus bandoma unikali lietuviška inovacija
„Šį susitarimą vertinu kaip svarbų žingsnį sujungiant kariuomenės, mokslo ir verslo kompetencijas. Šiuolaikinė jūrinė gynyba neatsiejama nuo technologijų, tyrimų ir gebėjimo naujus sprendimus išbandyti praktikoje. Tikimės, kad ši partnerystė padės kurti ir išbandyti sprendimus, stiprinančius Karinių jūrų pajėgų pajėgumus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir viso regiono saugumą“, – teigia T. Jablonskis.
Partnerystė padės susieti mokslininkų ir verslo kuriamus sprendimus su praktiniais gynybos poreikiais. Jūrinės gynybos kompetencijų centro iniciatyva siekiama sudaryti sąlygas mokslininkams, įmonėms ir kariuomenei kartu kurti jūrines technologijas ir išbandyti jų prototipus realiomis sąlygomis.
Svarbus šios partnerystės principas – dvejopa technologijų paskirtis. Pavyzdžiui, povandeniniams objektams aptikti skirti jutikliai ir duomenų analizės sprendimai gali būti naudojami tiek minų paieškai, tiek jūros vėjo jėgainių pamatų būklei tikrinti. Taip gynybos poreikiams kuriamos technologijos gali būti pritaikomos ir civilinės infrastruktūros priežiūrai.
Susitarta, kad 2027 m. sausį prasidės bendros dirbtuvės, kuriose verslo, kariuomenės ir mokslo atstovai siūlys idėjas, kaip kurti gynybai ir saugumui reikalingas technologijas.
