Sekite 15min Google
Advokatų profesinės bendrijos „Tegos“ patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova pabrėžia, kad QR kodai nėra alternatyva privalomai informacijai.
„QR kodai populiarėja, tačiau jų negalima naudoti tam, kad būtų paslėpta informacija, kuri privalo būti pateikta tiesiogiai ant pakuotės. Jei vartotojas tą informaciją turi pamatyti, ji negali būti perkeliama į QR kodą vien dėl to, kad įmonei taip patogiau“, – teigia A.Fedotova.
Kada tinka, o kada – ne
Pasak teisininkų, QR kodai gali būti naudojami papildomai, išsamiai informacijai pateikti – pavyzdžiui, tyrimų duomenims ar platesniam produkto poveikio paaiškinimui. Tačiau esminiai teiginiai turi būti aiškiai nurodyti ant pačios pakuotės.
„Tegos“ Mažmeninės ir didmeninės prekybos grupės vadovė, advokatė Indrė Barauskienė pateikia pavyzdį:
„Jei teigiama, kad gamybos proceso metu buvo sumažintas CO2 kiekis ir tai pagrįsta duomenimis, detalesnę informaciją apie tai galima pateikti QR kode. Tačiau jei ant pakuotės nurodoma, kad produkto pakuotė yra perdirbama, negalima tokios svarbios informacijos, kaip, pavyzdžiui, kad perdirbama tik 10 proc., paslėpti QR kode. Tokia praktika jau būtų laikoma klaidinančia“, – teigia I.Barauskienė.
Svarbu ir tai, kas nutylima
Teisininkės pabrėžia, kad vartotojų klaidinimu gali būti laikomi ne tik neteisingi teiginiai, bet ir nutylėta informacija. Jei svarbūs duomenys slepiami papildomuose kanaluose – pavyzdžiui, QR kode ar įmonės interneto svetainėje – tai gali būti vertinama kaip klaidinanti praktika.
„Vartotojas neturi būti priverstas ieškoti esminės informacijos. Ji turi būti pateikta aiškiai ir iš karto. QR kodas gali tik ją papildyti, bet ne pakeisti tai, kas privalo būti nurodyta ant produkto“, – pažymi A.Fedotova.
I.Barauskienė atkreipia dėmesį, kad informacija apie produkto poveikį aplinkai tampa vis jautresnė vartotojams, todėl jai keliami aukštesni skaidrumo reikalavimai.
„Pavyzdžiui, produktas gali būti pristatomas kaip draugiškas aplinkai, tačiau tam tikri jo gamybos ar tiekimo grandinės aspektai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį. Tokiais atvejais svarbu, kad komunikacija būtų pilna ir nesudarytų klaidingo bendro įspūdžio“, – sako I.Barauskienė.
Augant reguliuotojų dėmesiui ir vartotojų sąmoningumui, verslui tampa vis svarbiau užtikrinti, kad apie produktų poveikį aplinkai komunikuojama informacija būtų ne tik patraukli, bet ir tiksli bei aiški – tiek ant pakuotės, tiek už jos ribų.
