Du viršutiniai dantys rasti etruskų įkurto Lukos miesto (Italija) apylinkėse, vietovėje Riparo Fredian.
Kiekvienas dantis turi nedidelę ertmę, kuria galima patekti iki pulpos. Tirdami pėdsakus, likusius ant vidinių dantų sienelių, mokslininkai išsiaiškino, kad kad šios ertmės buvo išgręžtos ir praplatintos mažyčiais akmeniniais instrumentais. Ertmėse taip pat rasta bitumo ir augalinės kilmės likučių.
Mokslininkai spėja, kad bitumo ir augalų mišinys galėjo būti naudojamas kaip antiseptikas. Tokiu būdu, mokslininkų nuomone, radinys gali būti įrodymas, kad stomatologija pradėjo vystytis net keli tūkstanntmečiai iki to laiko, kai pradėta gaminti kruopas ir medų. Nes būtent šie produktai, manoma ir pablogino dantų būklę.
Kaip teigia archeologas Stephano Benazzi, ankstyvojo paleolito (prieš 40-12 tūkst. metų) į Europą persikraustė žmonės iš Artimųjų Rytų. Jie su savimi atsivežė ir naujų maisto produktų, kurie paskatino dantų karieso plitimą. Tai ir lėmė žmonių susidomėjimą pirmykšte stomatologija.
