Tikėtina, kad jie turės ir lemiamą vaidmenį Europos saugumo architektūroje netolimoje ateityje.
Vakarų šalių vyriausybės jau dešimtmečius tokią karinę įrangą kaip tankus, naikintuvus ir povandeninius laivus užsakinėja iš gerai žinomų rangovų – „Lockheed Martin“ ar „Northrop Grumman“. Tačiau jų pristatymas trunka ne vienerius metus, o kaina nepaprastai aukšta. Vienas F-35 naikintuvas gali kainuoti daugiau nei 100 milijonų dolerių.
Panašios daugiametės vyriausybinės sutartys vis dar sudaro didelę dalį karinių išlaidų. Tačiau dabartinė tendencija aiški: gynybos technologijos pinga ir yra kur kas laiau manevringos, o proveržį pasiekia privačiai finansuojamos įmonės, bet ne vyriausybės.
„Gynybos ekonomikoje vyksta permainos“, – pareiškė Alexanderas Blanchardas, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas, kuris specializuojasi dirbtinio intelekto valdymo srityje.
Pentagonas kitiems metams prašo 1,5 trilijono JAV dolerių biudžeto, iš kurių apie 55 milijardai yra suplanuoti naujo dirbtiniu intelektu valdomų bepiločių ginklų arsenalo kūrimui.
Tuo tarpu Europos Sąjunga vykdo 115 milijonų eurų vertės bandomąją programą, skirtą gynybos sektoriaus įmonėms, dirbančioms su dirbtiniu intelektu, finansuoti. Tikimasi, kad tam skirti biudžetai tik augs. O gynybos technologijos jau spėjo tapti sparčiai besiplečiančia sritimi rizikos kapitalo investuotojams.
„Helsing“, kaip ir kiti kur kas mažesni gynybos startuoliai, jau sulaužė taisykles, susijusias su vangiai veikiančiomis vyriausybėmis. Jie pasinaudojo tokiomis revoliucinėmis inovacijomis, kurios dažniau pasitaiko Silicio slėnyje, taip pritraukdami milijardus iš rizikos kapitalų ir samdydama geriausius technologijų specialistus.
Įmonė, į kurią dalis aukščiausio rango vadovų atėjo iš tokių technologijų gigantų kaip „Palantir“, „Tesla“, „Apple“ ir „Meta“, ėmėsi masinės karo mašinų, kainuojančių vos 17,5 tūkst. eurų, gamybos. Šie dirbtinio intelekto valdomi įrenginiai reikalauja minimalaus karinio personalo įsitraukimo. Jiems įvaldyti pakanka vos savaitės trukmės mokymų. Be to, šie dronai jau buvo išbandyti kovos sąlygomis Ukrainoje.
Vos keletas kitų kompanijų taip aiškiai iliustruoja giluminius pokyčius karinių išlaidų struktūrose kaip „Helsing“ – prieš 5 metus Miunchene įsikūręs startuolis.
Šį mėnesį įmonė sutiko leisti „The New York Times“ „DealBook“ žurnalistams tapti pirmaisiais amerikiečiais reporteriais, patekusiais į šią dronų gamyklą.
Slapta gamykla
Ramioje priemiestyje esančioje pramoninėje zonoje įsikūrusi gamykla veikia pagal griežčiausius saugumo reikalavimus. Ji tokia slapta, kad net kiti nuomininkai šiame pastatų komplekse nežino apie jos egzistavimą. Žurnalistai taip pat sutiko neatskleisti jos lokacijos.
„Helsing“ pavadinimas čia niekur net nepaminėtas. Tai išduoda baimę, kad gamykla gali tapti pagrindiniu diversijų ar smūgių taikiniu. Tai ypač tikėtina, turint omenyje, kad tūkstančiai joje surinktų dronų buvo panaudoti prieš Rusijos pajėgas Ukrainoje.
Grėsmės atveju vos per vieną dieną gamyklą galima išardyti ir perkelti į kitą vietą. Maždaug 100 gamyklos darbuotojų, kurių daugelis buvo neseniai atleisti iš sunkumus patiriančių didžiausių Vokietijos automobilių gamintojų gamyklų, privalo atlikti išsamų saugumo patikrinimą ir pasirašyti konfidencialumo sutartis. Ant vienos sienos išpieštas motyvuojantis šūkis: „Giname mūsų demokratijas“.
Kai trys „Helsing“ įkūrėjai, gavę pradinį finansavimą iš „Spotify“ įkūrėjo Danielio Eko rizikos kapitalo įmonės, 2021 m. įkūrė startuolį, jie turėjo vieną misiją – atremti Rusijos grėsmes, ir kiek tik įmanoma greičiau.
„Skuba buvo akivaizdi, bent jau mums“, – pažymėjo įmonės įkūrėjas ir vienas iš generalinių vadovų Gundbertas Scherfas, anksčiau buvęs Vokietijos gynybos ministerijos patarėju ir konsultacijų bendrovės „McKinsey“ partneris.
„Gynybos srityje reikėjo daryti kur kas daugiau ir suteikti Europai tvirtesnį pagrindą“, – pabrėžė jis.
Iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą dar buvo likęs metai, todėl investuotojai nebuvo įtikinti.
„Tuo metu Europoje surinkti lėšų gynybai buvo praktiškai neįmanoma“, – prisiminė G.Scherfas.
Investicijų antplūdis
Nuo to laiko įvykę pokyčiai buvo milžiniški. Ir ne tik dėl karo Ukrainoje. Prezidento Donaldo Trumpo reikalavimai Europai didinti karines išlaidas ir jo pakartotiniai grasinimai perimti Grenlandijos kontrolę gerokai prisidėjo prie to, kad gynybos biudžetai kone šovė į viršų.
Tai davė pradžią investicijų į gynybos technologijų startuolius bangai. „DealBook“ žiniomis, investuotojai skubėjo įsitraukti į naujausią „Helsing“ finansavimo etapą, kurio vertė, kaip rašo „Financial Times“, siekia maždaug 1,2 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu paties startuolio vertė šiuo metu vertinama apie 18 mlrd. dolerių.
„Galimybės rinkoje yra beribės ir nėra tokios vienos kompanijos, kuri galėtų jas visas išnaudoti“, – kalbėjo rizikos kapitalo grupės „Lightspeed“ partneris Ravirajas Jainas, nurodęs, kad jo įmonė iki šiol į „Helsing“ investavo daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.
Pagrindinis „Helsing“ pranašumas investuotojams – startuolio vaidmuo realiose kovose Ukrainoje, kurioje nuo 2024 m. pabaigos įmonė dislokavo tūkstančius dronų.
Tokio pobūdžio misijos suteikia „Helsing“ gausybę duomenų, leidžiančių reguliariai atnaujinti programinę įrangą. Be kita ko, Ukrainos kariai daugelį atakų užfiksuoja vaizdo įrašuose, kas vėliau leidžia analizuoti misijų sėkmę.
„Čia ant kortos pastatyta kur kas daugiau, – mano G.Scherfas. – Šios technologijos vystosi labai sparčiai.“
Katės ir pelės žaidimas
Vaizdo įrašuose iš Ukrainos – katės ir pelės žaidimas. Vadinamieji „klajojantys ginklai“ arba dronai „kamikadzės“ („HX-2“ – „X“ yra nuoroda į sparnų formą) skraido virš mūšio lauko ir ieško miškuose paslėptų nedidelių Rusijos pajėgų taikinių, pavyzdžiui, baterijų sistemų ar šarvuotų transporto priemonių.
Kai Ukrainos kariai, valdantys droną daugelio kilometrų atstumu, duoda leidimą, jis sminga žemyn ir sunaikina grėsmę keliantį objektą, dažnai tuo pačiu metu priešininkams atsakant ugnimi.
G.Scherfas nurodė, kad misijų sėkmės rodiklis Ukrainoje siekia apie 70 proc.: „Mes tuo labai didžiuojamės“. Dirbtinio intelekto valdoma programinė įranga leidžia dronams veikti toliau net ir tokiose situacijose, kai jų ryšio sistemos bei GPS davikliai yra išjungiami puikiai suderintų Rusijos elektroninio trikdymo įrenginių.
„Nežinau jokios kitos įmonės Vakaruose, kuri turėtų tokią autonomiją kaip „Helsing“, – pastebėjo Khaledas Helloui, Londone įsikūrusios rizikos kapitalo įmonės „Plural“ partneris. Anot verslininko, į gynybos sektoriaus įmones, įskaitant „Helsing“, jis investavo apie 800 mln. JAV dolerių.
Naujausią „Helsing“ kūrinį galima rasti saulės lepinamame aerodrome, už 90 minučių kelio automobiliu į vakarus nuo Miuncheno. Ten aviacijos inžinieriai konstruoja pirmąjį įmonės bepilotį naikintuvą „CA-1 Europa“. Iš lengvo anglies pluošto pagaminas orlaivis turėtų būti dislokuotas 2029 m. ir pajėgus smūgiams giliai į tokios priešininkės kaip Rusija užnugarį.
Tikslas paprastas: už dalį vieno įprasto naikintuvo kainos startuolis „Helsing“ teoriškai gali pagaminti šimtus „Europa“ modelių. Tai suteiktų galimybę pasiųsti vieną naikintuvą iš anksto, kad jis išvestų iš rikiuotės priešininko elektroninės kovos priemonių tinklą, o po to – dar kelis, kuriuose bus įrengti tikslaus nukreipimo ginklai, panašūs į tuos, kuriais apginkluoti karo lėktuvai F-35.
„Kai nebereikia piloto, tuomet galima imtis visiškai kitokių, pavojingesnių misijų, – pastebėjo „Helsing“ oro gynybos programų viceprezidentė Stephanie Lingemann. – Jums nebereikia galvoti apie žmogaus gyvybę, kurią būtina apsaugoti.“
Toks apskaičiavimas gerai suprantamas ir Jungtinėms Valstijoms. Pentagono atstovas spaudai Seanas Parnellis, šį mėnesį kalbėjęs JAV Karinio jūrų institute, pareiškė, kad „dronai ir autonominės sistemos yra labiausiai reikšminga šios kartos naujovė mūšio lauke“.
Perpildyta rinka
Nepaisant įspūdingų „Helsing“ pasiekimų dirbtinio intelekto srityje, gynybos srities startuolių dabar yra tiek daug, kad tai gali suklaidinti ar net atbaidyti investuotojus.
„Dėl didelio susidomėjimo gynybos technologijų sritis tapo labai triukšminga, – įvertino G.Scherfas. – Yra daug naujų žaidėjų, o tai apsunkina situacijos įvertinimą investuotojams, visuomenei ir vyriausybėms.“
Tačiau mažai kas tiki, kad bepiločių sistemų paklausa artimiausiu metu sumažės. „Helsing“ dronų gamykloje jau ryškėja kito galimo konflikto Europoje kontūrai.
Didelėse sandėliavimo patalpose matyti kelių metrų aukščio krūvomis sudėtos dėžės. Daugumoje jų dronai, laukiantys, kol bus išsiųsti ne į Ukrainą, o kovoti pasirengusiai Vokietijos brigadai Lietuvoje.
Praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino 220 mln. eurų vertės karinę sutartį su „Helsing“, pagal kurią įmonė turi sukurti platų dirbtinio intelekto sistemų asortimentą.
Nors greitai išaugusios išlaidos karybai gali būti naudingos investuotojams, tačiau pasauliui tai gali reikšti sunkius laikus.
„Visa tai smarkiai paremta vertinimu, kad artėjame prie didesnio konflikto Europoje, – reziumavo A.Blanchardas. – Juk ginklų pramonės niekas neplėtoja, kai tikisi taikos.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company