Vienas tokių pavyzdžių – itin retas Sacharos dykumoje rastas meteoritas. Mokslininkai mano, kad jis galėjo atklysti iš ankstyvosios planetos – Mėnulio arba net Marso dydžio kūno, kuris kadaise susidūrė su kitu objektu.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Earth and Planetary Science Letters“, mokslininkai pateikė įrodymų apie galimai kadaise egzistavusią protoplanetą. Tokias išvadas jie padarė ištyrę meteoritą, vadinamą Northwest Africa (NWA) 12774.
Išskirtinė šio meteorito cheminė sudėtis rodo, kad dangaus kūnas, kuriam NWA 12774 priklausė prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, galėjo būti itin didelis. Tyrėjų vertinimu, jo spindulys galėjo siekti apie 1800 kilometrų. Tai reiškia, kad šis kūnas galėjo būti panašaus dydžio kaip Mėnulis, o gal net ir Marsas.
„Neįtikėtina pagalvoti, kad kadaise egzistavo toks didelis pasaulis“, – žurnale teigė tyrimo autorius, Kolorado universiteto Boulderyje mokslininkas Aaronas Bellas.
Pasak jo, apie šio kūno egzistavimą žinoma tik todėl, kad keli jo fragmentai atsitiktinai nukrito į Žemę. NWA 12774 meteoritas, Mėnulio ir planetų instituto Meteoritų biuletenio duomenimis, Sacharos dykumoje buvo rastas 2019 metais. Jis priskiriamas itin retai meteoritų rūšiai – angritams.
Iš daugiau nei 80 tūkst. Žemėje aptiktų meteoritų vos 68 yra angritai. Šie meteoritai susiformavo praėjus vos keliems milijonams metų po Saulės sistemos atsiradimo, maždaug prieš 4,56 mlrd. metų.
Mokslininkai jau anksčiau kėlė prielaidą, kad angritai gali būti didesnio dangaus kūno, egzistavusio pačioje Saulės sistemos raidos pradžioje, fragmentai. Ankstesni tyrimai rodo, kad šis pirminis kūnas turėjo būti pakankamai didelis, kad jo vidus iš dalies išsilydytų, susiformuotų magmos vandenynas ir metalinis branduolys. Tokie požymiai būdingi ankstyvam planetų formavimuisi.
Vis dėlto tikslus šio pirminio kūno dydis iki šiol kelia mokslininkų diskusijų, o naujasis tyrimas palaiko hipotezę, kad angritai kilo iš didelio pirminio kūno.
Kristalų užuominos
Naujojo tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė neįprastai NWA 12774 meteorito sudėčiai. Pasak tyrėjų, visiems angritams būdingas labai mažas silicio dioksido kiekis. Tai svarbu, nes silicio dioksidas yra viena iš uolinių planetų sudedamųjų dalių.
Iš pradžių mokslininkai manė, kad silicio dioksido trūkumas angrituose gali reikšti, jog šie meteoritai atkeliavo iš asteroido – palyginti nedidelio objekto, kurio spindulys nesiekė 200 kilometrų.
Tačiau ištyrę NWA 12774 meteoritą tyrėjai priėjo prie kitokios išvados. Jų teigimu, pirminis kūnas, iš kurio atkeliavo šis meteoritas, greičiausiai buvo gerokai didesnis. Tyrėjai nustatė, kad NWA 12774 meteorite yra klinopirokseno – mineralinio kristalo, randamo ir Žemės plutoje bei mantijoje. Tačiau šiame meteorite aptiktas klinopiroksenas išsiskyrė tuo, kad buvo prisotintas aliuminiu.
Pasak mokslininkų, tai rodo, kad mineralas turėjo susiformuoti veikiamas itin didelio slėgio. Tyrėjų skaičiavimais, tokiam mineralui susidaryti būtų reikėję bent 17,5 kilobaro slėgio. Palyginimui, Marianos lovio, giliausios Žemės vietos, dugne slėgis siekia apie 1 kilobarą.
Tinkamo dydžio paieškos
Remdamiesi atliktais skaičiavimais, tyrėjai pasiūlė, kad angritų pirminio kūno spindulys turėjo siekti bent 1000 kilometrų. Vis dėlto NWA 12774 meteorite aptikti kristalai tyrėjams pateikė dar vieną užuominą. Jie turi aštrius kraštus ir subtilius cheminius raštus, kurie, mokslininkų teigimu, būtų išnykę, jei kristalai būtų susiformavę labai giliai po paviršiumi.
Dėl to tyrėjai daro prielaidą, kad angritų pirminis kūnas galėjo būti dar didesnis. Jo spindulys galėjo viršyti 1800 kilometrų. Toks dangaus kūnas būtų buvęs šiek tiek didesnis už Mėnulį, kurio spindulys siekia 1740 kilometrų, tačiau mažesnis už Marsą, kurio spindulys yra apie 3300 kilometrų.
Vis dėlto viena labiausiai tikėtinų versijų – stiprus susidūrimas su kitu objektu.
Tokio dydžio kūne kristalai būtų galėję susiformuoti palyginti nedideliame gylyje, bet vis tiek veikiami didelio slėgio. Tyrėjai kol kas tiksliai nežino, kas lėmė angritų pirminio kūno suirimą. Vis dėlto viena labiausiai tikėtinų versijų – stiprus susidūrimas su kitu objektu. Vėliau šio kūno nuolaužos galėjo prisidėti prie tolesnio Žemės ir kitų uolinių planetų formavimosi.
Mokslininkų teigimu, meteoritai gali slėpti ir daugiau įrodymų apie kadaise egzistavusias protoplanetas, kurios kol kas dar nėra atrastos ar išsamiai ištirtos.
