Šis sprogimas buvo tūkstantį kartų galingesnis už Hirošimoje numestą atominę bombą. Jis buvo girdimas apie tūkstantį kilometrų nuo epicentro, o taigos medžiai buvo išguldyti 2 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
 |
| Arxiv.org nuotr./Rusijos tyrėjas Andrejus Zlobinas mano, kad šie meteoritai į Žemę galėjo nukristi per Tunguskos incidentą. Jiems suteikti pavadinimai „danties karūnėlė“ (1), „banginis“ (2) ir „laivas“ (3). |
Manoma, kad į Žemę nukrito 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, bet anksčiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių.
1988 metais sprogimo vietoje ekspediciją atlikęs Rusijos mokslų akademijos Vernadskio geologijos muziejaus tyrėjas A.Zlobinas surinko per šimtą akmenų, kurie atrodė kaip meteoritai. Dabar jis pareiškė, kad trys iš šių akmenų yra Tunguskos meteoroido atplaišos. Jiems suteikti pavadinimai „danties karūnėlė“, „laivas“ ir „banginis“. Pastarasis akmuo yra didžiausias – jis sveria 10,4 gramo, o įstrižainė siekia 3 cm.
A.Zlobinas savo prielaidas grindžia akmenų išoriniais požymiais, tačiau pripažįsta, kad tai dar reikės patvirtinti ištyrus jų cheminę sandarą. Jo manymu, į Žemę nukrito kometa, kurios tankis yra panašus į Halio kometos, o trys jo atrastos akmeningos atplaišos galėjo būti įstrigusios suledėjusiame kometos kūne.
Tiesa, lieka neaišku, kodėl tyrėjas tiek laiko laukė, kad paviešintų savo prielaidas.
Jei paaiškėtų, kad A.Zlobino atrasti akmenys ant žemės nukrito per Tunguskos incidentą, tai leistų tiksliai nustatyti, koks kosminis kūnas sukėlė mįslingąjį sprogimą.
