Rusija kovoja su Ukrainos dronais, išjungdama rusams mobilųjį internetą

Katios telefonas staiga atsisakė teikti pagrindines funkcijas, kurių jai reikėjo važiuojant namo į Maskvą iš Sankt Peterburgo. Ji, jos partneris ir daugybė kitų žmonių negalėjo prisijungti prie interneto, buvo atjungti nuo programėlių, skirtų žemėlapiams, bankininkystei, kelių mokesčių mokėjimui ir degalų pirkimui.

Nebuvo jokio įspėjimo, kiek nebus interneto, bet tai ir nebuvo staigmena. Dėl karo su Ukraina Rusijos mobiliojo interneto tinklai dabar dažnai išjungiami.

Nuo praėjusio mėnesio valdžios institucijos kasdien įvairiose šalies vietose neprognozuojamu būdu išjungia šiuos tinklus po kelias valandas. Tikslas – bandyti sutrukdyti Ukrainos dronų atakas, kurios, anot analitikų, naudoja mobiliojo ryšio tinklus navigacijai.

Net ir taip, „jie gali išjungti internetą“, – „The New York Times“ sakė 32-ejų Katia. Ji pasakojo, kaip vyriausybė iš pradžių skatino pasitikėti programėlėmis ir interneto paslaugomis, o tada ėmė kontroliuoti interneto prieigą, kaip „skaitmeninį gulagą“. Kaip ir kiti apklaustieji, ji paprašė nurodyti tik savo vardą, bijodama dėl savo saugumo.

Ji ir jos partneris grįžo namo po neseniai vykusios savaitgalio išvykos, susidūrę su iš dalies atsisiųsta žemėlapio versija ir paskambinę jos partnerio motinai, kad ji papildytų debetinę kortelę ir pora galėtų sumokėti už degalus.

Rusijos vyriausybė yra žinoma dėl interneto laisvių ribojimo, įskaitant bandymus blokuoti populiariausią šalies žinučių programėlę ir riboti „YouTube“. Tačiau mobiliojo interneto išjungimas yra karo šalutinis poveikis, atsakas į Ukrainos įspūdingus dronų išpuolius prieš tolimojo nuotolio bombonešius Rusijos bazėse birželio 1 d.

Mobilieji telefonai naudoja lygiagrečius mobiliuosius tinklus, vieną skambučiams, kitą – telefono programėlėms arba dronams naudojamiems duomenims. Interneto išjungimas užblokuoja duomenų tinklą, bet skambučiai vis dar veikia. Bevieliai ryšiai, kurie nepriklauso nuo mobiliojo ryšio tinklų, leidžia telefonams likti prisijungusiems.

Remiantis „The New York Times“ peržiūrėtais dokumentais, kasdieniniai nurodymai išjungti mobilųjį internetą ateina iš regioninių pareigūnų, reaguojančių į pranešimus apie dronų įsibrovimus, o ne iš Maskvos. Rusijos ryšių ministerija iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Remiantis užsienyje gyvenančių savanorių grupės „Na Svyazi“, stebinčios interneto prieigą Rusijoje, skaičiavimais, iki liepos pabaigos mobilusis internetas buvo išjungtas kasdien bent kelioms valandoms bent 73 iš 83 Rusijos regionų.

Interneto sutrikimai labiausiai paveikė elektroninės komercijos įmones ir vartotojus, nors ekonominio poveikio mastas nėra aiškus. Jie taip pat trukdė verslui, kuris paprastai nėra susijęs su telefono programėlėmis. Šiaurės Vakarų mieste Pskove savivaldybei priklausanti šildymo įmonė praėjusį mėnesį skundėsi, kad dėl sutrikimų negalėjo laiku užbaigti vamzdyno remonto.

Iževske, mieste, žinomame ginklų gamyba, esančiame apie 800 mylių nuo Ukrainos, mobilusis internetas nuo birželio 1 d. dažnai buvo išjungiamas. 23-ejų Arina sakė, kad ten gyvenantys žmonės skambino pagalbos tarnyboms, ieškodami paaiškinimo, bet jiems buvo pasakyta, kad tai yra saugumo priemonė ir jie turėtų būti kantrūs.

Atsargumo priemonės ne visada veikia. Vieno išjungimo metu Ukrainos dronai smogė Iževsko gamyklai, gaminančiai žemės-oro raketas, žuvo trys žmonės, o dar keliasdešimt buvo sužeista. Mobilusis internetas buvo išjungtas, todėl nebuvo paskelbtas oro pavojaus signalas, o vietiniai gyventojai nežinojo, kas vyksta.

Vieną dieną, kuomet Arina buvo namuose, ir, jos teigimu, išgirdo oro pavojaus sireną. Ji neturėjo jokios informacijos apie tai, kas vyksta: niekas negalėjo paskelbti informacijos iš įvykio vietos.

„Vyriausybė tyli arba sako, kad viskas gerai, bet visi mato, kad viskas nėra gerai“, – sakė ji.