Žingsnis į dirbtinio intelekto savarankiškumą
Šis metodas remtųsi nanoelektrodų matrica, kuri įeitų į didelį kiekį neuronų ir fiksuotų, kur neuronai jungiasi ir kokio stiprumo tie ryšiai yra. Šiuos duomenis būtų galima nukopijuoti ir „įklijuoti“ į 3D kietojo kūno atminties tinklą, nesvarbu, ar tai būtų įprasta „flash“ atmintis, ar naujausia atmintis, pavyzdžiui, rezistyvinė operatyvioji atmintis.
Kiekvienas atminties vienetas turėtų laidumą, kuris atspindėtų kiekvieno neuronų ryšio stiprumą žemėlapyje. Rezultatas būtų veiksmingas grįžimas prie „atvirkštinės smegenų inžinerijos“, kaip iš pradžių norėjo mokslininkai, pranešime teigė „Samsung“.
Šis žingsnis galėtų pasitarnauti kaip „trumpasis kelias“ į dirbtinio intelekto sistemas, kurios elgtųsi kaip tikros smegenys, įskaitant lankstumą mokytis naujų sąvokų ir prisitaikymą prie kintančių sąlygų. Pasak tyrėjų, galbūt net pamatysime visiškai autonomines mašinas, pasižyminčias tikru pažinimu.
Tačiau yra akivaizdi sudėtingumo problema: kadangi žmogaus smegenyse yra maždaug 100 mlrd. neuronų su tūkstantį kartų daugiau sinapsinių ryšių, idealiam neuromorfiniam lustui reikėtų maždaug 100 trilijonų atminties vienetų. Akivaizdu, kad tai sudėtingas iššūkis bet kuriai įmonei, ir tai net neapima kodo, kurio reikia, kad šios virtualios smegenys veiktų.
Galbūt „Samsung“ ir atvėrė duris į žmogų panašiam dirbtiniam intelektui, tačiau gali praeiti daug laiko, kol kas nors pasieks šį tikslą.
