Ketvirtadienį Saulėje savo egzistenciją baigusi kometa (tiksliau, jos branduolys) buvo maždaug 10 metrų skersmens. Ekspertai tvirtina, kad ji neturėjo galimybių išgyventi priartėjimo prie žvaigždės. Ankstyvąsias kometos agonijos stadijas užfiksavo bendra NASA ir ESA kosminė observatorija SOHO („Solar and Heliospheric Observatory“).
SOHO nufilmuotame vaizdo siužete užfiksuota ir kito kosminio kūno žūtis – spalio 8 d. į Saulę nukrito dar viena kometa.
Lyginant su šiomis Saulės aukomis, prie šviesulio artėjanti kometa ISON yra kelis šimtus kartų didesnė. Jos branduolio skersmuo siekia 0,2–1,2 km, taigi ji turi šansų „išgyventi“ priartėjimą prie Saulės. Arčiausiai Saulės ISON atsidurs lapkričio 28 d. – tada ją nuo žvaigždės skirs tik 1,2 mln. km. Jei šis priartėjimas kometos nesuardys, ji gruodžio pradžioje naktinio dangaus stebėtojams padovanos fantastišką šou.
Vakar Saulėje atgulusi kometa, kaip manoma, priklauso Kreutzo saulialiečių kometų šeimai. Šios kometos prie Saulės prisiartina savižudiškai trumpu nuotoliu. Manoma, kad visos jos yra vienos gigantiškos kometos, suirusios prieš kelis šimtus metų, liekanos. Šių kometų šeima pavadinta XIX a. vokiečių astronomo Heinricho Kreutzo garbei – jis pirmasis pademonstravo, kad tokios kometos yra susijusios tarpusavyje.
Tiesa, ne visos saulialietės kometos priskiriamos Kreutzo kometų šeimai. Pavyzdžiui, ISON nėra Kreutzo kometų šeimos narė. Profesionalūs astronomai ir dangaus stebėjimo entuziastai tikisi, kad kometa ISON, kurią 2012 m. rugsėjį atrado du astronomai mėgėjai, atsilaikys per priartėjimą prie Saulės.
