„Naktį, kai įsižiūri į dangų, kai aplink visi miega, pasijunti lyg padėties šeimininkas“, – šyptelėjo vyras, dienomis skubantis į darbą „Klasco“ įmonėje.
Dangus apžavėjo nuo mažumės
Kas slepiasi už debesų ir kas yra ten toliau – Irmantui buvo įdomu nuo vaikystės. Aistra neišblėso ir studijuojant Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete.
Anksčiau vyras daug sportavo, domėjosi filatelija, bet šiuo metu atsidėjo astronomijai. „Tai tam tikra filosofija, ne šiaip domėjimasis, kad vieną dieną pažiūri, kitą – ne. Tai labai ramus hobis, atpalaiduojantis. Tai pomėgis, kuris išliks, tikiuosi, visam gyvenimui“, – pasakojo Irmantas.
 |
| I.Stropaus nuotr./I.Stropaus įamžintas Saturnas. |
Prieš kelerius metus jis įsigijo, kaip pats sako, „rimtą teleskopą“, specialią kamerą bei programinę įrangą nuotraukoms apdirbti. „Nors kiek dėmesio vertas teleskopas kainuoja nuo tūkstančio litų iki begalybės. Daugmaž toks, kuriuo būtų galima kažką daugiau nuveikti, – beveik 10 tūkst. Lt“, – aiškino jis. Tačiau neatskleidžia, kiek pats investavo į savo pomėgį.
„Neretai mes pinigus leidžiame niekams. Aš investavau į pomėgį. Tikiu, kad vėliau savo gyvenime turėsiu daugiau laiko“, – teigė I.Stropus. Šypsodamasis guodėsi, kad labiausiai jam nepasisekė, jog rinkdamasis gyvenamąją vietą neįvertino savo pomėgio: klaipėdietis gyvena daugiabutyje, o vaizdą pro jo balkoną užstoja gretimi pastatai.
Kai įsigyji gerą techniką, protu nesuvokiami atstumai iki dominančių objektų nebetenka reikšmės.
„Atstumas iki objektų ar objektų tikrieji fiziniai dydžiai ne turi jokios praktinės reikšmės stebėjimams ir fotografijai. Todėl, kad žmogaus akims ir bet kokiai įrangai tai yra vis tiek beprotiškai toli. Ar 100 mln. km, ar 100 mlrd. km – ne taip jau ir svarbu. Svarbūs yra tik du dalykai: kiek objektas ryškus (matomas, objekto magnitudė) ir kiek jis užima ploto danguje (laipsnių, kampinių minučių, sekundžių). Todėl, pavyzdžiui, sakoma taip: Venera šiandien yra – 4,0 ryškio ir 30 kampinių sekundžių skersmens“, – kantriai aiškina vyras.
Labiausiai domina Saulė
Pastaruoju metu daugiausia laiko jis praleidžia stebėdamas ir fotografuodamas Saulę.
„Labai graži ta Saulė, kasdien vis keičiasi, kaip gyvas organizmas. Kai fotografuoji galaktiką – ji vis tokia pati. Praeina metai, penkeri – ji tokia pati. Su Saule visai kas kita“, – pasakojo pašnekovas.
Į Saulę jis pražiūri didžiąją dalį savo laisvalaikio. Daug laiko suryja ir nuotraukų apdorojimas. Irmantas nėra pats sau astronomas. Įgyta patirtimi jis su bendraminčiais dalijasi interneto svetainėje. Lietuvių, besidominčių astronomija, investuojančių į pomėgį, yra šimtai.
I.Stropus šypsosi, jog šis pomėgis negali atsibosti. „Objektų stebėjimui ir fotografavimui yra be galo daug. Užtenka visam gyvenimui“, – teigė klaipėdietis.
Astrologija juokina
 |
| I.Stropaus nuotr./I.Stropaus įamžinta Saulė. |
Astronomijos mokslas – vienas greičiausiai besivystančių. Tai, ką daugelis skaitė mokykliniuose vadovėliuose, – beviltiškai pasenę.
„Progresas didžiulis, atsiranda vis daugiau ir vis įdomesnių faktų“, – I.Stropus įsitikinęs, kad didžiausi lūžiai astronomijos moksle įvyko ne po žmogaus išsilaipinimo mėnulyje, o ištobulinus techniką ir paleidus galingus teleskopus į kosmosą.
Tačiau viena astronomijoje nepasikeitė – dauguma šiuo mokslu besidominčių žmonių yra tikri romantikai. „Atrodo, kad ten vyksta žymiai įdomesni dalykai. Pradedi domėtis tokiais klausimais, kaip, iš kur, kodėl. Ir vis mąstai apie tai“, – pridūrė I.Stropus.
Astronomija susidomėjęs klaipėdietis dar skeptiškiau ėmė vertinti astrologiją. „Tie du dalykai visai nesusiję. Kuo giliau domiesi astronomija, tuo labiau astrologija atrodo kaip nesąmonė“, – šypsojosi vyras, vis labiau įtikintis, kad gyvenime, kaip ir kosmose, atsitiktinių dalykų nebūna.
Trys grupės
Astrofotografijos mėgėjus, pagal jų naudojamą stebėjimo įrangą (teleskopų tipus, dydžius), objektų sekimo mechanizmus (automatizuotas montuotes, trikojus), fotografavimo būdus bei tolesnio apdorojimo kompiuteriu eigą, galima suskirstyti į tris grupes.
Vieni fotografuoja gilaus dangaus objektus – galaktikas, ūkus, žvaigždžių spiečius; kiti – Saulės sistemos planetas, dažniausiai Jupiterį, Saturną, Venerą, Marsą, taip pat Mėnulį; treti – Saulę, tačiau tam reikalingi specialūs filtrai.
