Kaip savo „Facebook“ paskyroje praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“, mūsų planetos palydovas neryškiai žibėjo rausva šviesa, todėl miestų gyventojai reiškinio galėjo nepamatyti. Dar kitiems sutrukdė debesys.
"Orai ir klimatas Lietuvoje" aiškina, kad jeigu Mėnulio užtemimo pas jus nesimatė, tuomet tai reiškia:
A. ne į tą dangaus pusę žiūrit;
B. gyvenate mieste kur per daug dirbtinės šviesos;
C. nematote dėl debesų arba kitų kliūčių R-PR pusėje.
Kaip anksčiau pasakojo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas dr. V.Dobrovolskas, visiškas mėnulio užtemimas prasidėjo 20.30 val., maksimumą pasiekė 21.12 val., o baigėsi 21.53 val. Dalinio užtemimo fazė tęsėsi iki 22.56 val.
Visiškas Mėnulio užtemimas įvyksta, kai jis visas panyra į Žemės šešėlį. Pasak mokslininko, skirtingai nei Saulės užtemimus, šį reiškinį galima saugiai stebėti plika akimi, žiūronais ar teleskopu.
Kodėl užtemimo metu Mėnulis nusidažo raudonai? „Dėl Saulės šviesos lūžio Žemės atmosferoje Mėnulis visiškai nepradingsta – jis tampa rausvas. Kuo atmosfera skaidresnė, tuo spalva ryškesnė“, – sako dr. V.Dobrovolskas.
Kadangi Mėnulio orbita yra šiek tiek pasvirusi Žemės orbitos atžvilgiu, užtemimai įvyksta tik vieną ar du kartus per metus. Tad šis sekmadienis – reta proga pamatyti tokį reginį savo akimis.
Kitas visiškas Mėnulio užtemimas Lietuvoje bus matomas tik 2028 m. pabaigoje, likus vos kelioms valandoms iki Naujųjų metų.
