Sekite 15min Google
Jungtinėse Amerikos Valstijose fiksuojama vis daugiau atvejų, kai nusikaltėlių aukomis tampa augintinių šeimininkai, viešojoje erdvėje paskelbiantys apie ieškomą gyvūną. Socialiniuose tinkluose publikuojamos dingusio augintinio nuotraukos ir šeimininko kontaktinė informacija sukčiams suteikia pakankamai įrankių pradėti ataką.
„Anksčiau skelbimai apie dingusius šunis ar kates būdavo kabinami skelbimų lentose, o šiais laikais aukštos kokybės augintinio nuotraukos keliamos į socialiniuose tinkluose esančias gyvenvietės, miesto ar mikrorajono grupes. Tai efektyvus būdas ieškoti dingusio augintinio, tačiau tai suteikia nusikaltėliams informaciją, kuri gali būti panaudota siekiant išvilioti pinigus,“ – teigia „Nord Security“ vystomo produkto „Coveron“ ekspertas Dovidas Baranauskas.
„Naudodamiesi visiems vartotojams prieinama dirbtinio intelekto programėle iš tikros augintinio nuotraukos padarėme klastotę ir inscenizavome, kaip galėtų atrodyti tokia ataka“, – rašoma pranešime.
Pirmiausia, augintinio šeimininkas paskelbia tikrą dingusio augintinio nuotrauką socialiniuose tinkluose.
Šiuo įrašu šuns šeimininkas pateikia ne tik šuns nuotrauką, kurią nusikaltėliai gali panaudoti kurdami tikroviškas apgavikiškas nuotraukas, bet ir kitą svarbią informaciją – vardą, pavardę bei paaiškina, kaip su juo susisiekti.
Tuo tarpu sukčiai sukuria tikrovišką augintinio nuotrauką, esą įrodančią, kad jis yra veterinarijos klinikoje ir jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Sukčiai prašo kompensuoti patirtas išlaidas už skubias veterinaro paslaugas ir žada atskleisti klinikos, kurioje yra augintinis, adresą.
Gavę pinigus sukčiai dingsta, o gyvūno šeimininkas lieka ir be pinigų, ir be informacijos apie dingusį augintinį.
Vadinamosios „išmaniosios vaizdo klastotės“ (angl. deepfake) vis dažniau pasitelkiamos vykdyti socialinės inžinerijos atakas. Dirbtinis intelektas kibernetiniam sukčiavimui daro tą patį, ką konvejeris padarė gamybai – leidžia nusikaltėliams atlikti tikroviškas, individualizuotas atakas greitai ir dideliu mastu.
„Deja, tapti sėkmingu sukčiumi šiais laikais yra labai paprasta. Akylesni interneto vartotojai geba atskirti dirbtinio intelekto sugeneruotus vaizdus nuo tikrų nuotraukų, tačiau žmonių technologinio raštingumo gebėjimai skiriasi, ypač jautriose, stresinėse situacijose. Nusikaltėliai tuo naudojasi“, – sako D.Baranauskas.
Kaip apsisaugoti nuo tokių nusikaltimų?
Jei nesulaukėte skambučio iš veterinarijos klinikos, yra didelė tikimybė, kad susidūrėte su sukčiavimu. Naminių gyvūnų – šunų, kačių ir šeškų – ženklinimas Lietuvoje yra privalomas, o paženklinti gyvūnai yra įtraukiami į Gyvūnų augintinių registrą, kuriame nurodomas ir šeimininko telefono numeris. Į veterinarijos kliniką patekus sužeistam augintiniui, veterinarijos klinika turi nedelsiant susisiekti su šeimininku. Jei tokio skambučio nesulaukėte, didelė tikimybė, kad tapote sukčių taikiniu.
Patikrinkite rašančio žmogaus socialinių tinklų profilį. Jei profilis yra naujas, jame yra nedaug informacijos apie asmenį, o profilio nuotrauka yra viena arba iš jos sudėtinga identifikuoti asmenį – derėtų būti atsargesniais.
Nesileiskite skubinami. Nusikaltėlių tikslas – potencialioms aukoms sukelti kuo daugiau streso ir skubos jausmą. Stresinės situacijos sudaro palankesnes sąlygas išvilioti pinigus. Tokiose situacijose svarbu nusiraminti ir konstruktyviai įvertinti situaciją. Be to, jei gaunate nuotrauką, kad dingęs augintinis yra pas veterinarą, jam bus suteikta visa reikalinga pagalba.
Atidžiai išanalizuokite gautą nuotrauką. Už šeimininką augintinio tiksliau identifikuoti negali niekas. Paimkite keletą dingusio augintinio nuotraukų ir palyginkite su gautomis iš neva jį radusio asmens. Atkreipkite dėmesį į specifines žymas, kailio raštus ir kitas detales. Nesileiskite apgaunami tikroviškai suklastotų detalių, pavyzdžiui, antkaklio – tokius akcentus dirbtinio intelekto įrankiai geba imituoti itin tikroviškai.
