Toks apgaulės būdas nėra naujas, tačiau šiuo metu pavogtų ar suklastotų „Facebook“ paskyrų naudojimas apgavystėms paplito plačiai. Taip plačiai, kad net atsirado kompanijų, kurios kuria fiktyvias paskyras, o paskui parduoda jas nusikaltėliams. Nesunku suprasti, kad daugiau „draugų“ turinčią paskyrą galima parduoti brangiau, o tuo pačiu aprėpti ir didesnį potencialių aukų ratą.
Iš suklastotos ar užgrobtos paskyros sukčiai vartotojų draugams siunčia asmeninius pranešimus apie neva iškilusią problemą. Pavyzdžiui, jie apsimeta, kad įstrigo oro uoste ir jiems reikia pinigų bilietui į namus. Arba rašo, kad sugedo banko slaptažodžių generatorius ir prašo jį pasiskolinti.
Visa tai atrodo banalu, tačiau daugelis vartotojų nežino, kad slaptažodžių generatoriai yra unikalūs ir jų negalima panaudoti prieigai prie svetimų sąskaitų.
„Kaspersky Lab“ pataria, kaip apsisaugoti nuo sukčių socialiniuose tinkluose:
- Įsitikinkite, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, tikrai yra tas, kuo dedasi. Galima jam paskambinti mobiliuoju telefonu arba susisiekti su jo draugais ar giminėmis, kad įsitikintumėte, ar jis tikrai išvykęs;
- Niekada neskelbkite savo banko duomenų internete;
- Nepriimkite kvietimų draugauti iš nepažįstamų asmenų;
- Įsidiegite savo kompiuteryje antivirusinę programą;
- Nepamirškite dažniau keisti slaptažodžius. Rinkitės tik sudėtingus slaptažodžius, kuriuos sunku atspėti. Jie turėtų būti sudaryti iš įvairių raidžių, skaičių ir simbolių kombinacijų. Nenaudokite tų pačių slaptažodžių skirtinguose tinklalapiuose: jeigu nusikaltėliai parinkę slaptažodį įsilauš į vieną tinklalapį, galės įsibrauti ir kito socialinio tinklo paskyrą.