Šuns veislė yra tik vienas iš daugelio veiksnių, nulemiantis šuns agresiją, rašoma „Applied Animal Behaviour Science“ tyrime. Apie keturkojo agresiją daug pasakyti gali ir žmogaus amžius, kiek šuo buvo treniruotas, iš kur gautas ir šuns lytis.
Tyrime skelbiama, kad vienose situacijose esantys agresyvūs šunys gali būti visiškai neagresyvūs kitose. Pavydžiui, tam tikroje situacijoje suirzęs lojantis šuo gatvėje gali visiškai ramiai reaguoti būdamas savo namų kieme.
„Agresija yra neįtikėtinai sudėtingas reiškinys. Ji priklauso tiek nuo situacijos, tiek nuo šuns ir šeimininko santykių“, – sako gyvūnų priežiūros organizacijos konsultantas Stephenas Zawistowskis.
Tam, kad būtų atlikta apklausa ir tyrimas apie šunų agresiją, Rachel Casey iš Bristolio Veterinarinių mokslų mokyklos šunų savininkams išsiuntė apie 15 tūkst. klausimynų, iš kurių grąžinti buvo 4 tūkstančiai.
Tyrime nustatyta, kad šunys labiau linksta į agresiją, kai sutinka nepažįstamus būdami prie savo namų durų, o ne vaikščiodami nežinomose vietose.
