Sekite 15min Google
Kanados Simono Fraserio universiteto ir Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai tyrė upių sukeliamą eroziją.
Jie pradėjo nuo prielaidos, kad įšalusi žemė lėtina eroziją, nes joje esantis ledas turėtų veikti tarsi klijai, išlaikantys aplinkines nuosėdas vietoje.
Tačiau tyrimai natūralioje aplinkoje parodė kai ką kita: nauji upių vagų kanalai Arktyje gali susiformuoti stebėtinai greitai. Tai leidžia manyti, kad erozija čia iš tiesų gali vykti sparčiau nei vidutinio klimato regionuose.
Kontroliuojamais laboratoriniais eksperimentais mokslininkai nustatė, kad, jų nuostabai, būtent taip ir yra. Nuosėdų erozija vyko maždaug 10 kartų greičiau, nei būtų tikimasi ant neįšalusios žemės – šie rezultatai prieštaravo tam, ką mokslininkai manė žinantys apie upių sukeliamą eroziją.
„Mes tiesiogine prasme tikėjomės pamatyti priešingą rezultatą, nei galiausiai gavome. Eksperimentus kartojome daugybę kartų, kol mano vadovas iš tiesų patikėjo gautais rezultatais“, – sako aplinkos mokslininkas Jonas Eschenfelderis iš Simono Fraserio universiteto.
Laboratorijoje komanda pastatė stiklinėmis sienelėmis apgaubtą eksperimentinį kanalą, kuris buvo pasviręs tam tikru kampu. Jis buvo 120 centimetrų ilgio ir 2 centimetrų pločio. Kanalo viduje upės žvyrą imitavo stiklo rutuliukai.
Tirdami vandens tekėjimą virš įšalusių ir neįšalusių nuosėdų sluoksnių, mokslininkai vėl gavo netikėtus erozijos rezultatus. Tai, kas anksčiau natūralioje aplinkoje atrodė kaip keistos išimtys, laboratorijoje buvo pakartota dar ir dar kartą.
„Pamatėme rezultatus, pažvelgėme vienas į kitą ir pasakėme: „Tai negali būti teisinga. Parašiau keliems kolegoms elektroninį laišką. Jie manimi nepatikėjo. Atlikome antrą eksperimentą. Rezultatas buvo toks pats“, – pasakoja Simono Fraserio universiteto aplinkos mokslininkas Shawnas Chartrandas.
