Doktorantūra išaugina būsimą mokslininką, suteikia fundamentines žinias, suformuoja įgūdžius, išmoko kruopštumo, organizuotumo, laiko valdymo, iškalbos ir drąsos. Visa tai yra pagrindas tolimesnei mokslininko veiklai. Bet svarbiausia, kad keičiasi tendencijos – vis daugiau mokslininkų imasi įgyvendinti savo mokslinius tyrimus, įkurdami startuolius.
Šį svarbų pokytį siekia daryti „Tyrėjų Grand Prix“. Projekto tikslas – sutelkti jaunuosius, talentingus šalies mokslininkus kartu su Lietuvos mokslo, inovacijų ir verslo bendruomene. Ši bendrystė įgalina populiarinti mokslą, įgyvendinti mokslo atradimus versle – stiprinti Lietuvos pažangą.
Nes iki šiol dauguma mokslinių tyrimų, atradimų lieka tik disertacijose, dalis mokslininkų nebaigia savo tiriamųjų darbų stokojant tinkamo įvertinimo, palaikymo ar lėšų. Kita vertus, verslas ieško inovatyvių sprendimų, tačiau nepakankamai įsitraukia „įdarbinant“ mokslinius tyrimus.
– Jonai, kas jus motyvavo pasirenkant savo studijas, nusprendžiant siekti daktaro laipsnio?
– Augdamas Pasvalyje visada buvau labai smalsus. Mėgau gamtą, visada buvo įdomu kaip veikia gyvybė, kodėl mūsų pasaulis yra toks, koks jis yra. Labai mėgau laidas apie gyvūnus, o mylimiausia laida – „Gustavo enciklopedija“. Mano tėtis ūkininkas, o mama agronomijos dėstytoja, tai susidomėjimas gamta tikriausiai buvo ir kažkiek įgimtas. Bet molekulinį pasaulį, manau, kad atradau savarankiškai. Man labai pasisekė, kad mane mokė puikūs mokytojai, ypač esu dėkingas išskirtiniams biologijos, chemijos ir lietuvių kalbos mokytojams.
Biologijos vadovėlį mokykloje perskaitydavau nelaukdamas, kada sulauksime konkrečios pamokos, taigi dažnai net po kelis kartus. Kaip ir minėjau, gimnazijoje pradėjo dominti molekulinis pasaulis, chemijos ir biologijos sankirta, dažnai dalyvavau chemijos ir biologijos olimpiadose. Kai atėjo laikas rinktis studijų programą, biochemijos studijos Vilniaus universitete atrodė kaip vienintelis pasirinkimas.
Didesnis apsisprendimas laukė pabaigus magistro studijas. Bet man labai pasisekė – magistro baigiamąjį darbą atlikau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Baltymų – nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriuje, kuriam vadovauja prof dr. Virginijus Šikšnys. Man labai patiko magistro studijos bei baigiamasis darbas, ši patirtis paskatino bei padėjo apsispręsti toliau siekti ir daktaro laipsnio.
Susižavėjimas klasikiniais bei naujais biocheminiais metodais, bakterijų ir jų virusų paslaptingumas bei galimas tyrimų pritaikomumas paskatino pasirinkti tyrimo temą – „Struktūrinius ir biocheminius naujų priešvirusių sistemų tyrimus“. Mano motyvacija – noras tobulėti ir bent kiek daugiau suprasti kaip veikia mus supanti gyvybė bei noras tapti nepriklausomu mokslininku.
– Jūs dalyvavote „Tyrėjų Grand Prix 2024“, tapote šio konkurso nugalėtoju. Kodėl nusprendėte dalyvauti?
– Apie konkursą sužinojau iš 2023 metų konkurso nugalėtojos Raimondos Bogužaitės. Esame geri pažįstami. Raimonda ir kiti draugai, žinoję apie konkursą, labai skatino jame dalyvauti. Mano nuomone, didžiausia šio renginio žinutė – kad ir mokslininkas gali būti žvaigžde. Tai yra puiki proga pristatyti save ir savo tyrimus formatu panašiu į „TED talks“. Manau, kad mūsų informacinėje erdvėje yra ir dar daugiau vietos tokiam mokslo šou visiems suprantama kalba. Šiame konkurse būtent tai labiausiai ir patiko. Geras pasiruošimas daro stebuklus. Konkurso organizatoriai visiems dešimčiai konkurso dalyvių padėjo ruoštis pristatymui, paskyrė profesionalius koučerius, taigi išmokau ir naujų dalykų.
Mano aplinkoje yra labai daug talentingų žmonių, bet man atrodo sunkiausia dalis – tiesiog nuspręsti dalyvauti, žengti pirmą žingsnį.
Projektas „Tyrėjų Grand Prix“ pirmą kartą inicijuotas ir suorganizuotas buvo 2022 m. Projekto iniciatorė ir pagrindinė mecenatė Žaneta Freyer. Projekto organizatorius Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Generaliniai rėmėjai - Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubas, partneriai - Lietuvos mokslo taryba, rėmėjai – Fizinių ir technologijos mokslų centras, Go Vilnius. Informaciniai rėmėjai – 15min.lt ir M-1 Plius.
