Sekite 15min Google
Nedaug žmonių savo noru liečia tualetą. Tačiau kai to neišvengiamai prireikia, patartina visada po to nusiplauti rankas, net jei tualetas atrodo švarus.
Taip yra todėl, kad kasdien naudojamas tualetas gali būti pilnas įvairių mikroorganizmų, įskaitant potencialiai pavojingas bakterijas ir virusus. Jei šie mikrobai lieka ant rankų, jais galite užkrėsti save ar kitus.
Tačiau, kaip rodo nauja tyrimų apžvalga, vien rankų plovimo gali ne visada pakakti.
Nuleidus vandenį tualete į viršų pakyla aerozolių debesis, kuris gali pasiekti suaugusio žmogaus kvėpavimo zoną ir joje išlikti iki 20 sekundžių.
Kaip parodė ankstesni tyrimai, šiame debesyje gali būti įvairių mikroorganizmų, o pats debesis gali pernešti ligų sukėlėjus tiesiai ant žmonių arba ant paviršių, kuriuos vėliau galime paliesti.
Nors daugybė tyrimų yra įrodę, kad tokie aerozolių debesys susidaro, taip pat nagrinėjo jų sudėtį ir elgseną, iki šiol surinkti įrodymai vis dar yra „fragmentiški ir labai skirtingi“, rašo naujos tyrimų apžvalgos autoriai.
Mokslininkai pažymi, kad ankstesni tyrimai skyrėsi eksperimentų atlikimo būdu, matavimo metodais, tiriamais mikroorganizmais ir rezultatų pateikimu. Be to, juose ne visada buvo atsižvelgiama į veiksnius, galinčius daryti įtaką aerozolių debesies susidarymui ir sklaidai, pavyzdžiui, vonios kambario ventiliaciją ar fizines ir hidraulines tualeto savybes.
Atsižvelgiant į tai, ką jau žinome apie tualetuose esančius mikrobus ir nuleidus vandenį susidarančius aerozolių debesis, šį reiškinį verta išsamiau ištirti. Jis jau gali kelti pavojų, pavyzdžiui, ligoninėse, kur daugelis pacientų yra jautresni infekcijoms, taip pat gali turėti didesnę reikšmę kai kurių ligų protrūkiams.
Siekdami daugiau sužinoti, Australijos mokslininkai atliko sisteminę mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje išanalizavo 22 tyrimus apie tualetuose susidarančius aerozolius.
„Nuleidus vandenį tualete susidaro turbulencija, galinti išsklaidyti aerozolius į aplinkinį orą. Kai kuriuose tyrimuose šie aerozoliai buvo aptikti suaugusio žmogaus kvėpavimo aukštyje, o tai rodo galimą jų patekimo į organizmą įkvėpus“, – sako pagrindinė tyrimo autorė Lira Adiyani iš Flinderso universiteto.
Nors šiuos aerozolių debesis daugiausia sudaro vanduo, juose taip pat gali būti bioaerozolių – ore esančių dalelių, susidarančių iš biologinių šaltinių. Daugelis jų yra bakterijos ar virusai, o patekę į žmogaus nosį ar burną kai kurie iš jų gali sukelti infekcijas.
Pasak L.Adiyani, pavojus priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, nuleidžiamo vandens kiekio ir jo srovės stiprumo, taip pat nuo to, kiek tualete yra ligų sukėlėjų.
„Mikroorganizmai gali patekti tiek iš tualeto dubens, kuris naudojantis tualetu užteršiamas, tiek iš vandens, naudojamo nuleidimui. Kuo daugiau mikroorganizmų yra tualete, tuo daugiau bioaerozolių gali pasklisti. Todėl didesnis nuleidžiamo vandens kiekis paprastai sukuria daugiau aerozolių“, – sakė ji.
Į apžvalgą buvo įtraukti tyrimai, kuriuose mokslininkai pirmiausia „užteršdavo“ tualeto vandenį mikroorganizmais arba fluorescencinėmis dalelėmis, imituojančiomis mikrobus, taip pat tyrimai, atlikti natūralesnėmis sąlygomis.
Apžvalga parodė, kad aerozolių kiekis skirtinguose tyrimuose reikšmingai skyrėsi, priklausomai nuo įvairių eksperimentinių sąlygų, tualeto savybių ir mėginių ėmimo metodų.
Tyrimuose, kuriuose tualeto vanduo buvo dirbtinai papildomas mikroorganizmais, didesnė jų koncentracija tualete buvo susijusi su didesne bioaerozolių koncentracija po vandens nuleidimo susidariusiame aerozolių debesyje. Didesnis bioaerozolių kiekis dažnai buvo aptinkamas arčiau tualeto sėdynės.
L. Adiyani ir jos kolegos pažymi, kad tai rodo tualeto higienos svarbą. Reguliarus tualeto ir šalia esančių paviršių valymas gali sumažinti mikroorganizmų dauginimąsi, o tai, panašu, lemia ir mažesnį bioaerozolių kiekį nuleidus vandenį.
Svarbu ir tai, kaip nuleidžiamas vanduo. Stipri ir didelio tūrio vandens srovė į aplinką paskleidžia daugiau mikroorganizmų. Tai leidžia manyti, kad bioaerozolių kiekį galėtume sumažinti rinkdamiesi tualetus, kuriuose nuleidžiama mažiau vandens, arba bent jau turinčius mažesnio vandens kiekio nuleidimo funkciją.
