Laikė sandėliuose?
D-74 niekada nebuvo oficialiai įtrauktas į Rusijos ginkluotųjų pajėgų saugomą turtą, todėl mažai tikėtina, kad šie pabūklai buvo laikomi sandėliuose kaip „neapskaityti rezervai“.
Labiau tikėtina versija – kad D-74 sistemos Rusiją pasiekė iš Šiaurės Korėjos, kur jos, kaip manoma, vis dar naudojamos.
Šią prielaidą sustiprina socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai, rodantys Šiaurės Korėjoje pagamintų sovietinių 122 mm OF-472 sprogstamųjų skeveldrinių sviedinių kopijų naudojimą.
Rusijos gynybos pramonė šiuo metu, tikėtina, tokių sviedinių nebegamina – nėra jokių viešai matytų OF-472 su rusiškomis gamybos žymomis.
Pagrindinis D-74 pranašumas – iki 23,9 km siekiantis maksimalus šaudymo nuotolis.
Tai leidžia pabūklus dislokuoti toliau nuo fronto linijos ir teoriškai sumažinti jų pažeidžiamumą.
Palyginimui, plačiai naudojamos 122 mm D-30 haubicos šaudymo nuotolis siekia tik iki 16 km.
Kitos D-74 charakteristikos: apie 5,5 tonos kovinis svoris, 6–7 šūviai per minutę ir iki 10 karių įgula.
Agresorė išeikvojo artilerijos atsargas
Pažymėtina, kad D-74 pabūklai Rusijos pajėgų arsenale pradėjo rastis tik 2024 metų rudenį.
Pirmasis juos naudojęs dalinys – Pietų karinės apygardos 238-oji artilerijos brigada, kuri anksčiau buvo ginkluota modernesnėmis 152 mm „Msta-B“ haubicomis.
Tai dar kartą rodo, kokio masto artilerijos nuostolius Rusija patyrė per plataus masto karą prieš Ukrainą – iš viso netekta apie 35,5 tūkst. artilerijos sistemų.
2025 metų pradžioje aktyviojoje tarnyboje Rusija turėjo apie 670 velkamųjų pabūklų, o sandėliuose – tik apie 4000, iš kurių didelė dalis yra dar Antrojo pasaulinio karo laikų 122 mm M-30 haubicos.
Palyginus su 2022 metų pradžia, kai sandėliuose buvo daugiau nei 12 tūkst. velkamųjų artilerijos sistemų, šis skirtumas aiškiai parodo, kaip smarkiai išeikvotos agresorės artilerijos atsargos ir kodėl Kremliui tampa vis svarbesni bet kokie išoriniai ginklų bei šaudmenų tiekimai.
